Parduotuvių lentynose vėl sumaištis – brangsta kiaulienos ir jautienos produktai. Mėsos perdirbėjai skaičiuoja, kad šių mėsos gaminių kainos yra pakilusios apie 15-20 proc. ir abejoja, ar artimiausiu metu jos mažės. Kur reikėtų ieškoti šio brangimo priežasčių?
Suspaustos spyruoklės principas
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius, komentuodamas šią situaciją, sakė, kad tai, ką dabar matome, tėra rezultatai praėjusių metų rudens, kuomet pasaulinėse rinkose buvo stebimas mėsos žaliavų kainų kilimas.
„Rudenį, apie lapkričio mėnesį pamatėme, kad tarptautinėse rinkose pradeda kilti žaliavų, ypač skirtų dešrų gamybai, kaina. Pavyzdžiui, lašiniai pabrango beveik dvigubai. Jau tuo metu mes signalizavome, kad jeigu situacija nesikeis ir neatsiras daugiau žaliavos sąjungoje, neišvengiamai pradės brangti mėsa ir jos produktai. Situacija per tą laiką visiškai nepasikeitė, tuo metu dar buvo toks suspaustos spyruoklės principas, o dabar ji pamažu pradėjo atsileidinėti ir tas brangimas, kurį mes prognozavome (15-20 proc.), pamažu jau pasiekė ir prekystalius“, - sakė E. Mackevičius.
Skaičiuojama, kad jautiena per praėjusius metus vidutiniškai pabrango 25-30 proc., kiauliena – 15-20 proc. Antra priežastis, aiškinanti mėsos kainų kilimą, pašnekovo teigimu, yra apmokestinimo politika.
„Lietuvoje PVM yra 21 proc., jis yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES). Anglijoje, Londone jis yra nulinis, Norvegijoje – 13-14 proc. Lietuviai vien dėl PVM moka atitinkamai daugiau. Palyginus su Lenkija, kuri dar turi ir valiutos kurso devalvavimo galimybę, skirtumas išeina apie 25-30 proc.“, - aiškino pašnekovas. Kadangi dažnam europiečiui nereikia mokėti didelio PVM, jam produkto kaina savaime yra mažesnė ir parduotuvėje.
E. Mackevičiaus pastebėjimu, Lietuva nesugeba užsiauginti kiaulienos tiek, kiek jai reikia (užauginama tik nuo trečdalio iki pusės reikiamo kiekio), todėl daugiau kaip milijoną kiaulių mes turime įsivežti.
„Galėtume pirkti iš lietuvių... bet vėlgi lietuviai tiek neužaugina. Kaip bebūtų keista, lietuviams lietuviška kiauliena yra brangesnė negu belgiška. Kai lietuviai turi galimybę eksportuoti į Rusiją, lietuviška kiauliena lietuviams savaime pabrangsta. Kada nėra galimybės eksportuoti, tuomet kaina susilygina su bendra europine“, - atkreipė dėmesį pašnekovas.
Mėsos rinka traukiasi į šešėlį
Mėsos perdirbėjų atstovas taip pat minėjo, kad lietuviška rinka yra nemažai priklausoma ir nuo Rytų šalių. Kadangi ten auga vartojimas, keičiasi tendencijos ir Europoje.
„Esame priklausomi nuo Rytų šalių, nes ten pradeda keistis vartojimo įpročiai. Kinijoje, kur mėsą vartojo apie 50-100 mln. vartotojų, dabar pradėjo vartoti apie 200 mln. Jokių tendencijų, kad jie nustos pirkti nėra. Atsiranda trūkumas pačioje ES mėsos žaliavos, tada augintojas gali kelti kainą. Mes perdirbėjai tiktai perdirbame tai, ką mums parduoda, jeigu norime užtikrinti savo asortimentą ir pateikiamus produktų kiekius, turime mokėti daugiau augintojui arba tiekėjui“, - sakė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius.
Žaliavos brangimas, anot pašnekovo, gali turėti apie 80 proc. įtakos galutinei produkto kainai, tačiau jeigu Lietuvoje būtų taikoma mokesčių lengvata mėsos gaminiams – tai labai palengvintų vartotojams tenkančią naštą.
Mėsos brangimas būtų kompensuotas PVM lengvata, jeigu vietoje dabartinių 21 proc. būtų taikomas 5 proc. tarifas, tikino E. Mackevičius.
Seime tokios iniciatyvos buvo keltos jau ne vieną sykį, tačiau kaip sakoma „trukt už vadžių – ir vėl iš pradžių“ – esminių pokyčių nepasiekta. Vėl naujam gyvenimui siūlymą būtiniausiems maisto produktams pritaikyti 5 proc. PVM lengvatą bando prikelti Seimo narys socialdemokratas Bronius Pauža. Jis Seime įregistravo įstatymo projektą, siūlantį mokesčių lengvatas taikyti ne tik mėsos gaminiams, bet ir duonai, pienui, daržovėms.
Remdamasis Statistikos departamento duomenimis B. Pauža Eltai teigė, kad Lietuvos šalies gyventojų išlaidų struktūroje maisto produktai sudaro didžiausią dalį – 39 proc., o mėsai ir jos produktams tenka 26 proc., didesnė dalis atlyginimo yra išleidžiama vien būtiniausiems maisto produktams.
E. Mackevičius abejojo, ar tokiems siūlymams lemta tapti realybe.
„Iniciatyvų yra daug, bet tik kad jos nebūtų priešrinkiminės...Labai yra žiūrima į biudžeto surinkimą, tačiau nepaisant to, kad PMV mėsai buvo padidintas 4 kartus, į biudžetą surinko lėšų tik dukart daugiau. Du kartai, kurie dar liko, nuėjo į šešėlį. Rezultatas toks, kad nuo 2009 metų, kai PVM buvo pakeltas, iki 2011 m. mėsos suvartojimas krito nuo 82 kg iki 70 kg vienam žmogui. Gal kai kurie ir pradėjo mažiau valgyti, bet kiti pradėjo pirkti ir iš juodosios rinkos“, - sakė E. Mackevičius.
Lenkijos situacija kiša koją lietuviams
Mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas svarstė, kad dar vienas veiksnys, darantis meškos paslaugą Lietuvos mėsos gamintojams, yra kaimyninė Lenkija.
„Neturėtume Lenkijos šalia, mums nebūtų taip blogai, nes kai zlotas išsilygina su litu, neapsimoka perpardavinėtojams važinėti ir pardavinėti dėl 5-10 proc. Dabar, kai procentas siekia 20-30, jie važiuoja ir pardavinėja“, - sakė E. Mackevičius.
Jis nesiryžo brėžti šviesesnių tendencijų mėsaėdžiams ir artimiausioje perspektyvoje. Viena, kas galėtų koreguoti kainas mažėjimo kryptimi, jo teigimu, tai grūdų pigimas, tačiau kiek tai yra tikėtina, jau kitas klausimas.
„Jeigu pradeda brangti grūdai, tai automatiškai pereis brangimas per visą grandinę. Jeigu grūdai pradės pigti, tada galime kalbėti apie kažkokius niuansus, kad galima bus pigiau užauginti kiaulę (kiaulių augintojų prerogatyva), o mes, kaip mėsos perdirbėjai, galėtume pigiau ją nupirkti. Tada jau galėtume tarpusavyje konkuruoti“, - sakė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius E. Mackevičius.
Kainas kelia ir prekybos tinklai?
Savo ruožtu žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius po pirmadieninio Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė nematantis objektyvių priežasčių parduotuvėse brangti mėsai ir pienui ir tvirtino, kad pagrindinė tokio brangimo priežastis – realios konkurencijos tarp prekybos tinklų nebuvimas.
„Pagrindinė priežastis - kiekvieną mėnesį mes sugrįžtame prie tos temos - tikrosios konkurencijos nebuvimas tarp mūsų prekybos tinklų. Praktiškai visi prekybos tinklai yra brangūs, neturime tokių tinklų kaip „Aldi“ ir kitos grupės, kur žymiai pigiau galima nusipirkti prekes. Kol to nebus, mes apie tą patį diskutuosime. Ir, aišku, turi Konkurencijos taryba dirbti savo darbą, stebėti šios rinkos pasikeitimus ir atitinkamai reaguoti", - žurnalistams komentavo K. Starkevičius.
Rusijos įvesti apribojimai gyvų gyvulių išvežimui iš šios šalies, ministro pastebėjimu, įtakos mėsos kainoms Lietuvoje padaryti neturėjo, kadangi Lietuva gyvų gyvulių iš Rusijos įsiveža nedaug.
