• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Man buvo draudžiama švęsti gimtadienius, dalyvauti valstybinių švenčių renginiuose ir netgi bendrauti su kiemo vaikais“, – pokalbį apie savo vaikystę pradėjo Šiauliuose, Jehovos liudytojų šeimoje augusi stilistė ir fotografė Deimantė Rudžinskaitė. Atviroje išpažintyje moteris sutiko atskleisti, kaip atrodė jos gyvenimas religinės bendruomenės narių apsuptyje ir kokią kainą teko sumokėti už pasaulietišką gyvenimą.

6

„Man buvo draudžiama švęsti gimtadienius, dalyvauti valstybinių švenčių renginiuose ir netgi bendrauti su kiemo vaikais“, – pokalbį apie savo vaikystę pradėjo Šiauliuose, Jehovos liudytojų šeimoje augusi stilistė ir fotografė Deimantė Rudžinskaitė. Atviroje išpažintyje moteris sutiko atskleisti, kaip atrodė jos gyvenimas religinės bendruomenės narių apsuptyje ir kokią kainą teko sumokėti už pasaulietišką gyvenimą.

REKLAMA

Deimantė pasakojo, kad jos vaikystė buvo tarsi gyvenimas dviejuose atskiruose pasauliuose.

Viename iš jų ji turėjo laikytis griežtų religinių įsitikinimų, draudimų, susitaikyti su izoliacija ir smurtu vardan pažadėto gyvenimo rojuje.

Tuo tarpu kitas gyvenimas viliojo svajonėmis apie paprastą vaikystę „uždraustame pasaulyje“, kurią Deimantė matydavo stebėdama kitus vaikus.

REKLAMA
REKLAMA

„Šis kontrastas sukėlė daug vidinių konfliktų ir išugdė veidmainystę“, – atviravo pašnekovė.

REKLAMA

Augo kitokioje šeimoje

Kartu su Deimante pradėjus kalbėtis apie jos vaikystę, moteris prisiminė, jog ji netruko ilgai suprasti, jog jos šeima – kitokia.

Nuo mažų dienų moteris buvo auklėjama ir skatinama atsiriboti nuo pasaulietiškojo pasaulio, nes jis buvo laikytas pavojingu ir nuodėmingu.

„Jehovos liudytojų sueigose skambėdavo frazės, kad esame Dievo išrinktieji ir kad mūsų gyvenimo būdas yra vienintelis teisingas.

Ši idėja buvo nuolat kartojama ir sustiprinama įvairiomis istorijomis ir pavyzdžiais iš Biblijos“, – Jehovos liudytojų įsitikinimais dalijosi Deimantė.

REKLAMA
REKLAMA

Skirtingų pasaulių matymas, įsitikinimų priešprieša Deimantei leido suprasti, kad yra kitokia nei kieme žaidžiantys vaikai.

Net ir norėdama prie jų pritapti, pašnekovė to padaryti negalėjo, kas privedė ją prie tikro kognityvinio disonanso:

„Ši izoliacija sukūrė labai stiprų jausmą, kad esu išskirtinė, bet tuo pačiu labai vieniša.“

Viena Deimantės gyvenimo diena

Turbūt ne vienas galėtų susimąstyti, kaip atrodo kasdieninis gyvenimas Jehovos liudytojų šeimoje: kokiomis veiklomis bendruomenės nariai užsiima ir kaip leidžia savo laisvalaikį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dėl to Deimantė sutiko paatvirauti, kaip ji leisdavo savo dienas. Ji pateikė pavyzdį, kaip atrodė eilinė jos 10-metės diena.

„Pusryčiaudama pasimelsdavau ir perskaitydavau trumpą Biblijos skaitinį iš knygelės „Kasdien tyrinėkime raštus“.

Po pamokų būti su pasauliečiais draugais man drausdavo, tad grįždavau iškart joms pasibaigus. Vėl pasimelsdavau, papietaudavau, atlikdavau namų darbus.

Jokių būrelių nelankiau, mama neleido – ten per daug šėtonišką įtaką skleidžiančių vaikų. Vietoje to sėsdavau prie Jehovos liudytojų leidinių, dažniausiai – „Sargybos bokšto“. Man reikėdavo perskaityti straipsnį ir markeriu pasižymėti svarbiausias vietas.

REKLAMA

Vakarop su mama apsivilkdavome kelius dengiančius sijonus ir keliaudavome į sueigą. Tokie susibūrimai vykdavo tris kartus savaitėje.

Ten vėl skaitydavome tuos pačius, namie jau skaitytus straipsnius. Po sueigos pasiimdavome leidinių, skirtų platinimui, ir pilnomis rankinėmis žurnalų grįždavome namo“, – pasakojo Deimantė.

Paklausta apie ypatingas progas, švenčių minėjimus moteris kalbėjo, jog įprastos pasaulietinės šventės jos namuose būdavo uždraustos.

REKLAMA

Visgi, tam tikras šventes minėti būdavo galima. Tai – jos tėvų vestuvių metinės bei Jėzaus Kristaus mirties minėjimas:

„Visos tradicinės šventės, tokios kaip Kalėdos ar gimtadieniai, buvo laikomos pagoniškomis ir draudžiamos.

Vienintelė išimtis buvo kasmetinis Jėzaus Kristaus mirties minėjimas. Jis labai svarbus viso pasaulio Jehovos liudytojų bendruomenei.

Tai padėka Kristui, kad atpirko žmonijos nuodėmes. Šios ceremonijos metu liudytojai per rankas siunčia vyną ir duoną, Jėzaus kraujo ir kūno simbolius“, – plačiau apie šventę pasakojo ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

 

Santykiai su šeima

Nors Deimantė ir stengėsi pritapti prie religinio pasaulio bendruomenės, tačiau už uždarų šeimos durų jos laukdavo slogi atmosfera.

Pašnekovė atviravo, jog namuose visuomet tarp šeimos narių vykdavo konfliktai: „Jei tėvai nepykdavo ant manęs, tada riedavosi tarpusavyje“.

Ši atmosfera nė kiek nepalengvino Deimantės gyvenimo. Jos asmeniniai santykiai su tėvais taip pat buvo komplikuoti.

Pasakodama apie mamą, moteris prisipažino, kad santykis su ja buvo šaltas ir nutolęs:

„Jaučiau, kad niekada neatitikau viską kontroliuoti norinčios mamos lūkesčių, todėl nuolat gyvenau baimėje, kad ją nuvilsiu. Dėl to mums nepavyko sukurti tikro tarpusavio ryšio.“

REKLAMA

Kalbėdama apie savo tėvą Deimantė pabrėžė dvilypumo aspektą. Pasak jos, tėvas turėjo du veidus.

Vienas iš veidų galėjo signalizuoti pasitikėjimą, švelnumo jausmą, o kitas pasirodydavo tuomet, kai ji paprieštaraudavo.

„Santykis su tėvu buvo labai sudėtingas. Nors jis dažnai būdavo linksmas ir švelnus, už šios kaukės slypėjo nekontroliuojamas padaras.

Jausdavau, kad esu saugi tik tol, kol jį džiuginu. Jei tik išdrįsdavau papriekaištauti, jis pasiusdavo ir imdavosi smurto“, – prisipažino Deimantė.

REKLAMA

„Niekas nežinojo visos tiesos“

Apie tai, kas vyksta už uždarų Deimantės šeimos durų, nežinojo beveik niekas. Ji pasakojo, kad visuomet būdavo mokoma nepasakoti kitiems apie asmeninį šeimos gyvenimą.

Net geriausioms draugėms pašnekovė leido apie šeimos gyvenimą papasakoti jau tik įžengusi į paauglystę, tačiau netgi tuomet tai darė labai nedrąsiai – neatskleidė visos tiesos.

„Vengdavau kalbėti ir apie smurtą, ir apie absurdiškus religinius įsitikinimus – gėdijausi“, – atvirai sakė moteris.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ji pasakojo, kad netgi pačiai sau jai buvo sunku prisipažinti, jog ji namuose buvo skriaudžiama ir nemylima pačių artimiausių žmonių.

Norėdama namuose išreikšti savo emocijas ir pasakyti tai, ką iš tiesų galvoja, Deimantė turėdavo save sustabdyti ir susilaikyti – „už bet kokią konfrontaciją grėsdavo smurtas“.

Dėl to visos tiesos niekas iš aplinkos nežinojo. Visgi tų, kurie galėjo įtarti, kas vyksta už uždarų šeimos namų durų, jos gyvenime buvo:

REKLAMA

„Nežinau, ar aplinkiniai nematė, ar nenorėjo matyti to, kas vyko už uždarų mūsų namų durų. Net ir tie, kurie galėjo įtarti, kad kažkas negerai, niekada neįsikišo.

Galbūt bijojo konflikto arba tiesiog manė, kad tai – ne jų reikalas. Šis visuotinis suaugusiųjų tylėjimas dar labiau sustiprino jausmą, kad esu visiškai viena.“

 

Paliko šeimą

Dėl to, kas dėjosi moters šeimoje, Deimantė nuo pat mažumės svajojo apie laiką, kai sulauks pilnametystės.

REKLAMA

Ta diena, kuomet ji nebebus priklausoma nuo tėvų, jų auklėjimo metodų ir žiaurumo, jai atrodė, kaip išsigelbėjimas, kuris turėjo atnešti naujų vėjų į jos gyvenimą.

Atėjus lemtingajai dienai Deimantė jautėsi laiminga. Ji prisipažino, kad tai buvo tikras dvasinis ir fizinis išsivadavimas – „nei akimirkai neatsigręžiau atgal“.

Visgi, prabėgus kuriam laikui pašnekovė ėmė matyti kitus bendraamžius ir jų santykius su tėvais:

„Kiek vėliau, ėmus save lyginti su kitais bendraamžiais, turinčiais šiltą tėvų sparnelį, pasijutau bejėgiškai...

REKLAMA
REKLAMA

Suvokiau, kad niekas manęs neišleis į studijas, neišnuomos būsto, nenupirks kompiuterio, jei nepasiseks – neturėsiu, kur sugrįžti.

Užgriuvo supratimas, kokia milžiniška yra absoliutaus savarankiškumo našta“, – prisiminimais dalijosi moteris.

Po išsikraustymo iš tėvų namų Deimantės tėvai nemėgino su ja susisiekti. Vienintelis kontaktas, kurį moteris turėjo, buvo su seneliais, tačiau ir jis truko neilgai:

„Iš tiesų, bendravau su seneliais, kol nepradėjau kalbėti apie šią socialinę problemą garsiai ir plačiai. Tuomet jie išsižadėjo manęs už tai, kad, pasak jų, juodinu visą šeimą.“

Dabar dėkoja gyvenimui

Nuo to laiko, kai Deimantė paliko savo šeimą, prabėgo 12 metų. Paklausta, ar per šį laiką surado savyje stiprybės atleisti šeimai, pašnekovė atskleidė, kad to daryti neketina.

Deimantė tikino, kad turi šiek tiek kitokį požiūrį į atleidimą. Anot jos, atleisti galima už padarytą klaidą, o ne už ilgus metus trukusias skriaudas.

Mano tėvai užsiėmė sisteminiu ujimu, kenkimu, žalojimu. Toks elgesys – ne klaidos, o tiesiog metodika, charakterio bruožai, gal net psichiniai sutrikimai?

Nei pykstu, nei ruošiuosi atleisti – tiesiog dėkoju gyvenimui, kad nebereikia kęsti šių žmonių kompanijos“, tikino ji.

Šiais metais moteris taip pat išleido savo pirmąją knygą – „Pasaulietė“, kurioje aprašė vaikystės prisiminimus ir gyvenimą Jehovos liudytojų šeimoje.

REKLAMA

Paklausta, ar tai prisidėjo prie jos gijimo proceso, moteris atskleidė, jog tai iš tiesų padėjo suprasti, iš ko ji sudaryta.

„Dabar, kai mano žaizdos jau užgijusios, noriu įprasminti savo sudėtingą vaikystę ir iškelti opias temas, taip padėdama kitiems. Noriu, kad visuomenė atkreiptų dėmesį ne tik į religinės indoktrinacijos žalą ar smurtą artimoje aplinkoje, bet ir požiūrį į paauglystės maištą.

Kodėl paauglys kenkia sau ir savo reputacijai? Galbūt toks elgesys atspindi užslopintas emocijas ir klausimus, nuo mažumės juntamą neteisybę? Galbūt, užuot kaltinus už prastus pasirinkimus, reikėtų atsigręžti į jo tėvus?

Knygos publikavimas suteikė galimybę susijungti su kitais žmonėmis, kurie dalinasi panašia patirtimi“, – šyptelėjo ji.

 

Kreipėsi į visus

Šiuo metu Deimantė gali sakyti, kad išgyveno pragarą ir sugebėjo judėti pirmyn. Visgi, ji tikino, kad jos istorija – tikrai ne vienintelė.

Pasak jos, daugelis patiki religinių institucijų siūlomomis idėjomis ir malonėmis, dėl to ji ragino išlikti budriais.

„Norėčiau, kad visi žmonės suprastų, jog jei maloniai besišypsantys dvasiniai lyderiai ar kokia nors organizacija ketina jums kažką uždrausti, ragina izoliuotis nuo pasaulio ir nuteikinėja prieš artimuosius – bėkite. Jus ketina įtraukti į manipuliacijos pinkles.

REKLAMA

Deja, žmonėms, kurie jau įsivėlę į sektas, mano patarimų nereikia, jie gyvena savo iliuzijų pasaulyje“, – tarstelėjo ji.

Deimantė taip pat pasidalijo vienu iš savo dabartinių tikslų – apgręžti tuos, kurie siekia prisijungti prie panašių religinių bendruomenių.

Dėl to ji ryžosi paatvirauti savo knygoje ir užfiksuoti Jehovos liudytojų gyvenimo subtilybes, vildamasi, kad perskaitę ją žmonės atidžiau pažvelgs į religinių organizacijų pasiūlymus.

Taip pat ji tikino norėjusi atkreipti dėmesį į pažeidžiamiausią visuomenės grupę – vaikus, kurie tėra „tėvų fantazijos įkaitai“.

„Galbūt jie nelaimingi, gal jiems reikia pagalbos, galbūt jie nori gauti dovanų per Kalėdas“, – retorinius klausimus iškėlė ir pokalbį baigė Deimantė.

Tos Jehovos-Hujovos, kaip mano teta sake, kuria sie degeneratai bande verbuoti. Slyksti issigimeliu, degradu sveika zalojanti savo vaikus, ten tos pamisusios bobos kaleime turi sedeti, o vaikai paiimti is situ degeneratu. Sitie isperos atima is vaiku vaikyste, vaikams negalima svesti jokiu svenciu, gimtadieniu, negalima perpilt kraujo, jie numarina savo vaikus nelaimes atveju, kliedi apie 1500 isrinktuju. Reikia visisku debu but, kad tapt jehova ar kitu religiniu fanatiku. Slykstus iskrypeliai su savo kliedesiais. Pamenu, kiek prisikentejo mano klasioke, kurios degradas tevas jehova buvo, tiek visa seima kankino, visus pinigus i ta sekta nese, net zmonos alga atiminejo. Dauguma saliu sita degradu sekta uzdrausta, galiu ir LT uzdrausti. Net toje degradiskoje ru sitai sekta uzdrausta ir ivardinta, kaip kenksminga saliai ir visuomenei. Uzjauciu visus sektantu vaiku, o sektantai yra degradai, jie prilygsta pad ugnem. Kada priims istatyma, kad be 21m.negalima rinktis religijos, kad isperos gimdytojai nekistu to savo sektantiskumo ir nezalotu vaiku. Neapkenciu visu sektantu, jie visi kaleimuose, kas psichiatrinese turetu buti, svolaciai ir nieksai. Valstybe turi atimt is ju vaikus.
Apmaudžiausia, kad tos "organizacijos" nariams taip praplauti protai ir ant tiek primokyti netikėt niekuo, o tik jų organizacijos leidiniais, jog jau daugumos žmonių ten į sveiką protą atvesti neįmanoma. Nes dar ir naujokai gauna prižiūrėtojų, kurie vos ne seka, kontroliuoja, vos tik įrariant, kad kažkas protina žmogų, jie jam praveda "pamokslus" ir taip dar labiau užzombuoja savo aukas. Rengiami Biblijos skaitymo ir aiškinimo užsiėmimai, bet ta Biblija juk jų leidybos, iškraipyta, mat taisyklingesnė. O šiaip slepiami visokie dalykai nuo jų, kiek per metų metus bjauraties pasaulyje įvykę jų organizacijose ir kaip apsijuokę melagingomis pranašystėmis tie pirmieji įkūrėjai. Bei kaip iš vadovybės atsikratyta kai kuriais asmenimis, kurie ten viduje paprieštaravę tarybai... Sukta pinigų plovimo organizacija, valdanti milijardinį turtą ir daugiausiai NT pavidalu visame pasaulyje ir dauguma to iš praplautų protų žmonių paaukotų pinigų surinkta.
sekta..
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų