• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ūkininkai meldžia saulėtų orų, o supirkėjai mano, kad tarptautinėje rinkoje kol kas nėra ženklų, jog brangs grūdai. Stebėdami subrendusius javus žemdirbiai nerimauja dėl audringų orų, mat kai kur kruša ir liūtys jau pridarė žalos. Šiemet gerokai mažiau sudaryta išankstinių sutarčių, nes baiminamasi ir dėl derlingumo, ir dėl sunkiai nuspėjamų kainų.

REKLAMA
REKLAMA

Grūdai atpigo

Lietuvoje ir kitose šalyse kombainams išvažiavus į laukus smarkiai nukrito grūdų kainos. Vasaros pradžioje už toną antros klasės kviečių supirkėjai mokėjo 900 Lt, o praeitą savaitę – 600 Lt. Pasak Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos vykdančiosios direktorės Dalios Stasiūnienės, kol kas naujo derliaus supirkimo kainos labai neaiškios. „Įmonės dairosi viena į kitas, stebi pasaulio rinkas, – sakė ji. – Neskuba derliaus vežti ir ūkininkai. Rizikinga ką nors ir prognozuoti, nes dar gali būti visokių orų.“

REKLAMA

Bendrovės „Amilina“ generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas kol kas nemato priežasčių nerimauti: „Rusijoje ir Ukrainoje derliai geri, o būtent jos pastaruoju metu kainoms daro didelę įtaką. Šios šalys grūdus laisvai eksportuoja, todėl dideliems kainų pokyčiams kol kas priežasčių nėra.“

Kita vertus, M.Gedvilas priminė, kad pernai javapjūtės pradžioje antros klasės grūdai kainavo dar mažiau nei šiemet – apie 500 Lt. „Bet vėliau, kai Rusija ir Ukraina uždraudė grūdų eksportą, kainos smarkiai padidėjo. Todėl tvirtai prognozuoti javų supirkimo kainų ilgesniam laikui niekas nesiryžta“, – kalbėjo generalinis direktorius.

REKLAMA
REKLAMA

Baltymai jau mažesnė vertybė

Užsienio rinkose šiais metais sumažinta premija už daugiau baltymų turinčius grūdus. M.Gedvilo duomenimis, ši kaina nuo 20 eurų sumažėjo iki 5 eurų už toną. „Daug kur netrūko saulėtų dienų, todėl ir grūdai užaugo geresnės kokybės, – kalbėjo jis. – Lietuvos grūdai visada pasižymėdavo geresne kokybe, tačiau šiemet už savo eksportuojamus grūdus lietuviai didelių premijų jau negaus. Perdirbėjams, kuriems reikia vietinių žaliavų, tai bus į gera. Tikimės, kad dėl mažesnės konkurencijos su eksportuotojais javai vietos rinkoje nebrangs.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šiemet šalyje prognozuojamas 1,7 mln. tonų derlius. Vietos poreikiams užtenka apie 850 tūkst. tonų, likusi dalis bus eksportuojama.

Laukia palankių orų

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Romas Majauskas, Kauno rajone dirbantis 600 ha, praėjusią savaitę dar nesiryžo važiuoti į laukus. „Žieminiai javai jau sunokę ir juos būtų galima kulti, bet atėjo lietingos dienos“, – apgailestavo jis.

REKLAMA

Ūkininkui jau padarė žalos prasiautusi audra ir liūtys su kruša. „Labiausiai nukentėjo rapsai, – kalbėjo R.Majauskas. – Javai atrodo gražiai, bet jei uždelsiu juos nukulti, sėklos ims leisti daigus ir tada jie tiks tik pašarams.“

Ūkininkas tikisi, kad supirkimo kainos nemažės. „Lenkijoje lietaus per daug, todėl ten gero derliaus nebus“, – mano R.Majauskas. Nedidelis derlius prognozuojamas ir Lietuvoje – 2,9 tonos iš ha. „Būdavo metų, kai šalyje prikuldavome 2,2 mln. tonų grūdų, o šiemet buvo nepalanki augalams žiemą“, – aiškino R.Majauskas.

REKLAMA

Tačiau vasara buvo palanki grūdų brandai. „Gal pačioje vasaros pradžioje buvo sausoka, bet grūdai sunoko gerai“, – mano jis.

Išankstinių sutarčių mažėja

Šiemet daug mažiau javų augintojų pasirašė išankstines sutartis su perdirbėjais. „Po nedidelių pernykščių derlių mažai kas nori rizikuoti, nors dabar kainos palankesnės grūdus tiekti įsipareigojusiems žemdirbiams, nes rinkoje jos sumažėjo labiau nei perdirbėjai įsipareigojo mokėti“, – kalbėjo R.Majauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jo nuomone, dauguma išankstines sutartis pasirašiusių žemdirbių yra praėjusių metų skolininkai perdirbėjams. „Įmonės sutiko netaikyti sankcijų, bet ūkininkai turėjo pratęsti išankstines sutartis. Manau, kad žemdirbiams tokios sutartys nenaudingos ir pernelyg rizikingos, nes gamtos prognozuoti neįmanoma“, – tvirtino R.Majauskas.

REKLAMA

Be to, daugelis ūkininkų prisimena, kaip pralošė pasirašydami išankstines sutartis 2007 m. Tada kainos padidėjo beveik dvigubai, nei buvo užfiksuota išankstinėse sutartyse. Kai kurie ūkininkai, nepavykus persiderėti su grūdų supirkėjais dėl kainų, vienašališkai nutraukinėjo sutartis, mokėjo netesybas ir derlių pardavinėjo aukštesnėmis kainomis.

VL žurnalistas Saulius Tvirbutas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų