Jis pirmadienį Taline susitiko su trijų Baltijos valstybių vidaus reikalų ministrais Tomu Žilinsku, Rihardu Kozlovskiu ir Hannu Pevkuru, pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM).
Pasak T.D.Crowderio, JAV, saugodama savo sienas, naudoja 70 skirtingų technologinių sprendimų, ir Vidaus saugumo departamentas yra pasiruošęs pasidalyti patirtimi su kolegomis Baltijos šalyse, surengti mokymus.
Lietuva atsakinga už 1070,66 kilometro išorinės Europos Sąjungos ir NATO sienos apsaugą. Lietuvos vidaus reikalų ministras informavo, kad techninėmis priemonėmis apsaugota tėra 38 proc. šios sienos. Anot VRM skaičiavimų, kad iki 2020 metų techniniai sprendimai būtų įgyvendinti palei visą ES ir NATO išorės sienos ruožą, už kurį atsakinga Lietuva, kasmet papildomai reikia skirti maždaug po 30 mln. eurų.
Estijos vidaus reikalų ministras H.Pevkuras pažymėjo, kad Estija 2015-2019 metais į techninius ES sienos apsaugos sprendimus numačiusi investuoti 74 mln. eurų. 238,6 km jai priklausančios ES išorės sienos Estija saugo ir inovatyviomis priemonėmis, tarp jų – visiškai automatizuotais dronais.
Latvijos vidaus reikalų ministro R.Kozlovskio duomenimis, Latvijai norint apsaugoti visą sieną techninėmis priemonėmis, papildomai reikia 62 mln. eurų. Šias lėšas planuojama rasti šalies biudžete. Dar 4 mln. eurų biudžeto lėšų numatyta skirti pasieniečius aprūpinti nauja ginkluote.
Latvijos vidaus reikalų ministras atkreipė dėmesį, kad Baltijos valstybės susiduria su tais pačiais saugumo iššūkiais, tačiau sienų apsaugą kiekviena vykdo naudodama skirtingas apsaugos sistemas.
