Praėjusią savaitę rinkose turbūt galėtume drąsiai vadinti turbulentiškiausia nuo pat 2001 m. rugsėjo 11d. ar net nuo Didžiosios depresijos, ištikusios Ameriką prieš beveik 80 metų.
Skirtumas yra tik tas, kad masyviai kritę biržų indeksai savaitės pradžioje, taip pat ekstremaliai kilo dar tos pačios savaitės pabaigoje. Grandininės reakcijos dėka, pasaulio biržos kilo ir leidosi Amerikai įkandin. Kai kur (pavyzdžiui Rusijoje) biržos neatlaikė tokių judėjimų ir turėjo net dalinai nutraukti prekybą.
Daugelį metų Amerikos valdžia laikėsi absoliučios rinkos ekonomikos principų ir nė truputėlio į ją nesikišo. Šiais metais, jau nebe pirmą kartą, matome visai kitokį vaizdelį. Viskas prasidėjo nuo būsto paskolų finansuotojų „Fannie Mae“ bei „Freddie Mac“ ir tesėsi iki naujausios gelbėjimo operacijos praėjusią savaitę didžiausiam šalies draudikui „AIG“.
Savaitės pabaigoje JAV valdžiai paskelbus apie valstybinės įmonės kūrimo planus, indeksai šoktelėjo gerokai į viršų. Naujosios „firmos“ esmė – perimti iš nukraujavusių šalies finansinių institucijų nuvertėjusius vertybinius popierius, susietus su nekilnojamojo turto rinka. Trumpiau tariant, „blogiems“ bankams bus labiau padėta nei „geriems“.
Nekalbant jau apie tai, kad šis ryškų socializmo charakterį turintis žingsnis prieštarauja JAV laukinio kapitalizmo teorijai, todėl kyla klausimas ar ilgalaikėje perspektyvoje tokios gelbėjimo operacijos yra veiksmingos?
Rinkų analitikai yra vieningos nuomonės, kad JAV finansinė sistema artinasi prie kapituliacijos. Kredito institutams nepavyko išsikapanoti rinkos ekonomikos sąlygomis, tad kitos išeities kaip ir neliko. Suprantama, niekas juk nenorėtų įsivaizduoti scenarijaus, jeigu kiekvienam bankui būtų leista bankrutuoti. Juolab, kad jau šiandien yra spėliojama, kuris kredito institutas bus sekantis.
Visiems taip pat yra aišku, kad naujoji valstybinė įmonė arba vadinamasis „gelbėjimo paketas“ neatsiras iš niekur. Kol kas kalbama apie 700 milijardų dolerių, kurie turi į ją įplaukti, tačiau ateityje neatmetama galimybė šią sumą didinti. Visiems turėtų būti aišku ir tai, kad už vadinamojo „gelbėjimo paketo“ stovi eilinis mokesčių mokėtojas. Tačiau kyla klausimas, kas mokesčių mokėtojui yra pigiau – keli bankroto atvejai ar tokio tipo valstybinė įmonė?
Naujuoju gelbėjimo planu, atrodo, ne visiškai pasitiki vienas iš poros dar likusių didžiųjų JAV investicinių bankų Morgan Stanley. Apie banko nuostolius kapitalo rinkose sklinda gandai jau seniai. Nepaisant naujojo gelbėjimo plano, bankas ir toliau aktyviai ieško susijungimo partnerių. Šiuo metu deramasi dėl partnerystės su „Wachovia“ banku. Praeitos savaitės pradžioje vykusios derybos su „Citigroup“ dėl interesų stokos nutrūko.
