31-erių Luiza nedrąsiai vaikšto sostinės gatvėmis ir dar vis graudinasi prisiminusi, kokia vaikystę jai teko išgyventi už Atlanto. Ten jos gyvenimas buvo toli gražu ne amerikietiška svajonė. Būdama trejų metukų pusiau romų tautybės mergaitė pateko į Vilniaus globos namus, dar po trejų metų valdiškoje įstaigoje prisistatė lietuvė gyvenanti Amerikoje iš įvaikinimo reikalais užsiimančios organizacijos „Širdis į širdį“ ir pranešė, kad Luizą vešis į Ameriką, o ten jos laukia naujo gyvenimo pradžia.
„Dešimt vaikų viename lėktuve važiavome į Ameriką. Atvykom į Ameriką ir ji kiekvieną vaiką atidavė šeimoms. Aš pradėjau verkti, nes žmonės nepažįstami, o aš turėsiu pas juos gyventi“, – sako Luiza Rinkevičiūtė.
Mergaitė Amerikoje pakeitė ne vieną šeimą. O jose, nors ir buvo materialiai aprūpinta, Luiza esą patyrė ir seksualinę prievartą. Apie tai šiandien jau suaugusi moteris kalbėti nenori, tačiau drąsiau jos likimo vingius nupasakoja jos teta.
„Kitose šeimose, kur ji gyveno, ji buvo seksualiai išnaudojama, nuo mažų metų, supraskit, tai yra kankinimas. Čia yra žmogaus nuvertinimas. Ji buvo kaip žaisliukas“, – teigia teta Veronika.
Vaikus į Ameriką vežusios organizacijos veikla taip pat mįslinga. Kiek iš viso vaikų jos vadovė išvežė įvaikinti į Ameriką, taip pat neaišku. Vienuolika metų Amerikoje pragyvenusi Luiza pirmu pasitaikiusiu metu grįžo į Lietuvą, su kitomis į Ameriką išgabentomis ir atgal vėliau parsiųstomis paauglėmis. Dėl padarytos žalos savo gyvenimui mergina teismui pateikė ieškinį, ir sieks prisiteisti pusę milijono eurų neturtinei žalai atlyginti.
„Yra padaryta valstybės žala tokia: vaiko pardavimas, kankinimas, kad pardavė ją į kitą šalį. Toje kitoje šalyje ją kankino. Ji gyveno toje šalyje ne su savo pavarde, ji ten buvo nelegaliai“, – pasakoja teta Veronika.
Jauna moteris Amerikoje baigė dešimt klasių, tačiau pasirodo, už Atlanto gyveno tik su laikinai išduota viza ir su pakeista pavarde. Todėl grįžusi čia neturi jokio mokslų baigimo dokumento, esą negali susirasti ir darbo.
„Sunku, aš noriu būti savarankiška. Aš noriu dirbti, aš noriu kažką daryti, parodyti, kad aš esu ne žaislas. Aš turiu vaikų savo, aš noriu juos pakelti ant kojų“, – kalbėjo L. Rinkevičiūtė.
Moteris bylinėtis žada su valstybei atstovaujančia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Vilniaus žolyno socialinės globos namais. Ministerijos atstovai sutinka, jog per teismą reikia įvertinti, ar prieš 25-erius metus valstybės institucijos padarė viską, kad užtikrintų tuomet mažos mergaitės teises. Tačiau dėl žalos atlyginimo dydžio ir faktinių ieškinyje išsakytų niuansų ministerija teigia nesutinkanti.
„Visų pirma, yra senatis, mūsų požiūriu, tai čia teismas atsakys. <...> Antras aspektas, pareiškėja teigia, kad ji nebuvo įtraukta į galimų įvaikinti asmenų sąrašą, bet aiškėja, kad tarsi ir buvo įtraukta“, – teigia SADM atstovė Eglė Samoškaitė.
Vaiko teisių tarnybos darbuotojai sako, kad Luizos išvežimo į Ameriką metu už įvaikinimą buvo atsakingos savivaldybės, jos ir sprendė vaikų likimus. O apie minėtą „Širdis į širdį“ organizacijos veiklą tarnybos šneka miglotai.
„Tarnybai yra žinoma, kad tokia organizacija egzistavo, bet kokią veiklą ji vykdė ir kokie jos tikslai buvo, negalėčiau pasakyti, nes kaip ir minėjau, tai buvo iki įvaikinimo tarnybos įsteigimo“, – sako Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė.
Šiomis dienomis didelio atgarsio sulaukė ir dar vienas tarptautinio įvaikinimo atvejis Lietuvoje. Kai devynmetę kaunietę panoro įsivaikinti ir pora iš Naujosios Zelandijos, ir tikrasis brolis, ir lietuvių šeima. Vis dėlto, grumtynės dėl mergaitės pasibaigė poros iš užsienio naudai.
„Šeimos iš užsienio gali įvaikinti tik specialiuosius poreikius turinčius vaikus. Vaikas, turintis specialiųjų poreikių, tai yra vaikas nuo septynių metų amžiaus, kai sumažėja galimybė rasti įtėvius Lietuvoje, tiek kalbant apie globą, tiek apie įvaikinimą“, – pasakoja A. Marčiukaitienė.
Taip pat į specialiųjų poreikių grupę įeina vaikai, turintys sveikatos problemų bei brolių ir seserų grupės. Per šiuos metus apie keturiasdešimt vaikų iš šalies buvo įvaikinti užsienio piliečių ir gyvena svetur.
