Pentagono atstovas Johnas Kirby sakė, kad šiems kariams gali būti duotas įsakymas prisidėti prie NATO greitojo reagavimo pajėgų (NATO Response Force, NRF), jeigu jos būtų aktyvuotos, siekiant sustiprinti Aljanso narių bloko rytiniame sparne gynybą dėl Rusijos keliamos grėsmės.
„Labai aišku, kad rusai šiuo metu neturi jokių ketinimų deeskaluoti padėtį“, – žurnalistams sakė J. Kirby, pranešęs apie amerikiečių karių parengties padidinimą.
Šioms pajėgoms, sudarytoms daugiausiai iš sausumos ir pagalbinių dalinių, nurodyta būti pasiruošusioms išvykti per penkias dienas, jeigu būtų duotas įsakymas jas perkelti, pažymėjo Gynybos departamento atstovas.
„Jungtinės Valstijos veiks tvirtai, kad apgintų savo nacionalinius interesus, atsakydamos į Rusijos veiksmus, kenkiančius mums, mūsų sąjungininkams arba partneriams“, – sakė J. Kirby.
Jis pridūrė, jog jeigu būtų mobilizuotos NRF, amerikiečių kariai galėtų būti išsiųsti sustiprinti NATO sąjungininkių nacionalinių pajėgų prie Rusijos sienų.
„Didžioji jų dalis numatyta NATO greitojo reagavimo pajėgoms“, – aiškino pareigūnas.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas taip pat galėtų skirti dalį šių pajėgų „kitiems nenumatytiems atvejams“, pridūrė J. Kirby, bet daugiau detalių nepateikė.
Visgi jis nurodė, kad šie kariai nebūtų siunčiami į Ukrainą, kuri nėra NATO narė, nors siekia ja tapti.
„Veiksmai, kurių atrodo besiimanti Rusija, kad sukeltų tolesnę grėsmę jos kaimynei ir potencialiai dar labiau pažeistų Ukrainos teritorinį vientisumą, neabejotinai dar labiau padidins įtampą Europos žemyne“, – kalbėjo J. Kirby.
„Liekame visiškai įsipareigoję sustiprinti pajėgumus NATO rytiniame sparne – tokiu mastu, kokios papildamos paramos pageidauja“ šio regiono šalys, pridūrė Pentagono atstovas.
Pasak jo, Rusija toliau stiprina savo pajėgas prie sienų su Ukraina, įskaitant pasiųstas į Maskvos sąjungininkės Baltarusijos teritoriją.
Manoma, kad Rusija netoli Ukrainos sutelkė daugiau kaip 100 tūkst. karių ir daug sunkiosios karinės technikos.
„Mes tai stebime labai, labai įdėmiai, – pabrėžė J. Kirby. – Esame įsitikinę, kad esame susidarę gana aiškų vaizdą, ką jie [rusai] ten turi ir ką jie toliau prideda – tiek Rusijos vakarinėje dalyje, tiek Baltarusijoje.“
Kremlius tikina neplanuojantis surengti naujo įsiveržimo, nors prieš beveik aštuonerius metus aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.
JAV prošvaisčių neįžvelgia
JAV Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as pirmadienį sakė, kad Vašingtonas yra visiškai vieningas su sąjungininkais Europoje, jog Rusija įsiveržimo į Ukrainą atveju turėtų sulaukti itin griežto atsako, taip pat pritaria jų pozicija, kad iškilusi labai didelė grėsmė.
„Jokio dviprasmiškumo nėra, – žurnalistams sakė N. Price'as. – Jokių prošvaisčių nėra. Mes tai žinome, ir, svarbiausia, tai žino Rusijos Federacija.“
Europa pastarosiomis dienomis atrodė ne visais atžvilgiais sutarianti su JAV Ukrainos krizės klausimu. Vašingtonas laikosi nuomonės, jog Rusijos puolimas galėtų būti pradėtas „bet kuriuo metu“, bet Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis perspėjo vengti „paniką keliančios“ reakcijos.
Tačiau kai buvo paklaustas apie akivaizdžius ES ir JAV pozicijų skirtumus, N. Price'as atsakė: „Mes neįžvelgiame jokių skirtumų, kuriuos minite.“
„Grėsmė, kurią matome, aiški ne tik mums, bet ir bet kuriam paprastam stebėtojui“, – pridūrė jis.
Tiek JAV prezidentas Joe Bidenas, tiek amerikiečių diplomatijos vadovas Antony Blinkenas pirmadienį tarėsi su Europos lyderiais, Vašingtonui ruošiantis pateikti rašytinį atsakymą į Maskvos reikalavimus suteikti jai saugumo garantijų. Pasak N. Price'o, toks atsakymas rusams gali būti pateiktas šią savaitę.
„Jeigu bet kokios Rusijos pajėgas pajudės per sieną [į Ukrainą], tai bus atnaujintas įsiveržimas“, – pridūrė jis.
„Tai sulauks staigaus, griežto ir vieningo atsako iš Jungtinių Valstijų ir ir mūsų sąjungininkų“, – perspėjo jis.
Vis dėlto žiniasklaidos pranešimuose buvo minimi nesutarimai tarp NATO narių dėl tokio atsako masto, ypač iš Vokietijos pusės.
Rusijos Vakarų karinėje apygardoje prasidėjo pajėgų parengties „planinis patikrinimas“
Rusijos Vakarų karinėje apygardoje paskelbtas „planinis kompleksinis kovinės parengties patikrinimas“, antradienį pranešė šių pajėgų vadas generolas pulkininkas Aleksandras Žuravliovas.
Mokymai vyks tvyrant didelei įtampai tarp Maskvos ir Vakarų šalių, nuogąstaujančių, kad Rusija planuoja įsiveržti į Ukrainą, sutelkusi prie jos sienų stiprias pajėgas.
„Pagrindinis renginių tikslas – visokeriopas pajėgų karinės parengties patikrinimas, karinių dalinių pasiruošimas per trumpą laiką atlikti iškeltas užduotis, įvertinti padalinių kovinės parengties lygį ir sąveiką“, – sakoma Vakarų karinės apygardos paskelbtame A. Žuravliovo pranešime.
Pasak kariškių, pratybos vyks iki sausio 29 dienos.
Vakarų karinės apygardos antradienį išplatintoje vaizdo medžiagoje matyti į kovines pozicijas perkeliami mažo nuotolio balistinių raketų kompleksai „Iskander M“.
Kaip rodo Vakarų šalių žvalgybos duomenys, Rusija prie sienų su Ukraina sutelkė apie 100 tūkst. karių, taip pat daug tankų, kitų kovos mašinų, artilerijos ir raketų sistemų. Maskva neigia planuojanti įsiveržti į kaimyninę šalį, bet JAV perspėjo, kad toks puolimas dabar gali įvykti „bet kuriuo metu“.
Pirmadienį NATO paskelbė, kad dėl šios krizės pasiųs į Aljanso rytinio sparno šalis papildomų laivų ir lėktuvų. Jungtinės Valstijos pranešė aktyvuojančios dalinius, turinčius 8,5 tūkst. karių, kad jie galėtų būti prireikus skubiai pasiųsti į Europą.
