„Tuo metu, kai Rusija deda pastangas deeskaluoti ir išspręsti šį konfliktą, Kijevo režimas pasiuntė karines oro pajėgas prieš taikias gyvenvietes, pradėjo baudžiamąjį reidą, faktiškai pribaigdamas paskutines viltis, kad bus įmanoma įgyvendinti Ženevos susitarimus“, – Rusijos naujienų agentūros citavo Kremliaus atstovą Dmitrijų Peskovą.
Jis pridūrė, kad V.Putinas pasiuntė į rytų Ukrainą savo specialųjį atstovą Vladimirą Lukiną, kuris mėgins padėti susiderėti dėl septynių Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) karinių stebėtojų, sučiuptų prorusiškų sukilėlių, paleidimo. Tie pareigūnai į separatistų rankas pateko Slovjansko mieste, kai mėgino stebėti, kaip laikomasi Ženevos taikos sutarties.
Pasak D.Peskovo, Maskva „nepaprastai susirūpinusi“, jog V.Lukinas, taip pat Rusijos ir kitų šalių žurnalistai dabar dirba konflikto zonoje
„Žinoma, reikalaujame, kad būtų imtasi priemonių jų saugumui užtikrinti“, – sakė D.Peskovas.
Rusijos pareigūnai ir televizijos žinių vedėjai puolimą Rytų Ukrainoje apibūdino kaip „baudžiamąjį reidą“ - šį terminą pirmą kartą balandžio pabaigoje pavartojo Kremliaus lyderis, kalbėdamas apie Kijevo valdžios karinę operaciją prieš separatistus.
Terminas „baudžiamasis reidas“ dažnai aptinkamas rusų istorijos vadovėliuose, kuriuose juo apibūdinamos nacių karių operacijos prieš civilius gyventojus Antrojo pasaulinio karo metu.
Rusija penktadienį taip pat paragino Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO) padėti sustabdyti Ukrainos karinį puolimą rytiniame Slovjansko mieste, pranešė valstybinė naujienų agentūra ITAR-TASS.
„Susisiekėme su ESBO vadovybe dėl (Ukrainos) ginkluotųjų pajėgų puolimo ir pareikalavome, kad ji imtųsi žingsnių, siekiant sustabdyti šį baudžiamąjį reidą“, – agentūrai sakė Rusijos pasiuntinys prie ESBO Andrejus Kelinas.
Pasak jo, Maskva šiuos reikalavimus pateikė ESBO generaliniam sekretoriui Lamberto Zannierui (Lambertui Zanjerui) ir Šveicarijos užsienio reikalų ministrui Didier Burkhalteriui (Didjė Burkhalteriui), kurio šalis dabar pirmininkauja šiai organizacijai.
A.Kelinas sakė, kad L.Zannieras įvykius Slovjanske apibūdino kaip „kažką siaubingo“, kas turi būti nedelsiant sustabdyta“.
„D.Burkhalteris mėgina susisiekti su Ukrainos prezidento pareigas einančiu Oleksandru Turčynovu ir Ukrainos ministru pirmininku Arsenijumi Jaceniuku, o genneralinis sekretorius - su Ukrainos laikinuoju užsienio reikalų ministru Andrijumi Deščycia“, - sakė A.Kelinas.
„Ukrainiečiai pradeda reaguoti“, - pridūrė jis.
A.Kelinas sakė, kad Ukrainos rytuose prorusiškų separatistų sulaikytų ESBO karinių stebėtojų padėtis tapo „labiau komplikuota“ ir kad jie buvo perkelti į „saugią vietą“.
(papildyta 12.44) JAV pasišaipė iš Rusijos reikalavimų Ukrainai
Ukraina penktadienį pradėjo didelį karinį puolimą prieš prorusiškų separatistų kontroliuojamą Slovjansko miestą, didėjant konfrontacijai su Maskva, kuri grasino „katastrofinėmis pasekmėmis“, jeigu Kijevas suintensyvins veiksmus prieš sukilėlius.
Pareigūnai Kijeve nurodė, kad sukilėliai numušė du karinius sraigtasparnius, naudodami nešiojamuosius priešlėktuvinių raketų įrenginius. Pasak jų, žuvo mažiausiai du kariai, iš jų vienas pilotas.
Prorusiškų kovotojų atstovė Stela Choroševa sakė, kad vienas iš separatistų žuvo, o kitas buvo sužeistas. Ji nepateikė daugiau detalių.
Savo ruožtu Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) nurodė, kad bent vienas sraigtasparnis buvo numuštas „žemė oras“ tipo raketa.
Pasak pareigūnų, faktas, jog sukilėliai naudoja tokią modernią ginkluotę, kertasi su Rusijos pareiškimais, kad tą miestą kontroliuoja tik civiliai, kurie griebėsi ginklų.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai girdėjo šaudymą ir sprogimus netoli Slovjansko, o sukilėlių atstovė sakė, kad vyksta „didelio masto ataka“.
Vienas ten esantis AFP reporteris matė aštuonių šarvuotųjų transporterių koloną, užėmusią vieną sukilėlių įrengtą patikros postą į pietus nuo Slovjansko.
Šis reidas žymi dramatišką įtampos padidėjimą Ukrainos krizėje ir kelia pavojų deryboms dėl septynių Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) karinių stebėtojų, sučiuptų separatistų Slovjanske, paleidimo.
Vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė apie Slovjanske žuvusius karius ir pridūrė, kad per šią operaciją keli kariai taip pat buvo sužeisti.
„Vyksta tikras mūšis su profesionaliais samdiniais“, – rašė jis, perspėdamas vietos gyventojus likti namuose ir nesiartinti prie langų.
„Mūsų reikalavimai teroristams paprasti: paleisti įkaitus, sudėti ginklus ir atlaisvinti administracinius pastatus, atkurti normalų miesto infrastruktūros funkcionavimą“, – pridūrė A.Avakovas.
Tačiau ministras nurodė, kad rašė, kad nepaisydamos pasipriešinimo vyriausybės pajėgos sugebėjo užimti devynis sukilėlių postus keliuose aplink Slovjanską.
Sraigtasparniai buvo matomi skraidantys žemai virš Slovjansko, tapusio sukilėlių veiklos židiniu, didėjant sumaiščiai rytų Ukrainoje.
Vietos gyventojas Vladimiras Paderas sakė Rusijos televizijai: „Visi – tiek sukilėliai, tiek Slovjansko gyventojai – pasiryžę neatiduoti miesto.“
Atkovotame sukilėlių sargybos poste į pietus nuo 160 tūkst. gyventojų turinčio miesto pozicijas užėmė aštuoni šarvuočiai ir keli kariai, kurie perspėdavo eiti šalin visus, mėginančius prisiartinti.
Miesto prieigose girdėjosi padriki pėstininkų ginklų šūviai ir sprogimai, tačiau Slovjansko centre buvo gana ramu. Bent viename sargybos poste budintys sukilėliai padegė padangas, paskleidusias tirštus juodus dūmus, uždengusius jų pozicijas.
Prorusiškų kovotojų oficialus atstovas Vladislavas sakė, jog vyriausybės šarvuočiai buvo pastebėti keliuose, vedančiuose į Slovjanską, ir tvirtino, kad Ukrainos kariai įsiveržė į patį miestą.
Tų pareiškimų negalėjo patvirtinti nepriklausomi šaltiniai.
Slovjansko „liaudies meras“ Viačeslavas Ponomariovas jau kelias pastarąsias dienas kalbėjo, kad Vakarų šalių palaikoma Kijevo vyriausybė ketina pulti šį miestą.
Vykdydamos „antiteroristinę“ operaciją, Ukrainos pajėgos kelias dienas laikė apsupusios Slovjanską, kad sukilėliai negalėtų gauti pastiprinimų.
Rusijos URM ketvirtadienį perspėjo, kad didelio masto Ukrainos pajėgų puolimas „prieš savo žmones“ šalies rytuose gali sukelti „katastrofinių pasekmių“.
Pastarosiomis dienomis buvo padidėjusios viltys, kad sukilėliai paleis sučiuptus ESBO stebėtojus – keturis vokiečius, daną, čeką ir lenką. V.Ponomariovas sakė, kad derybos vyksta sklandžiai.
Tačiau Ukraina apkaltino sukilėlius, jog jie nori užsieniečius panaudoti kaip gyvuosius skydus.
Vokietija kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną panaudoti savo įtaką, kad stebėtojai būtų paleisti. Kremliaus lyderis atsakė, kad Kijevas turėtų baigti karinius veiksmus sukilėlių kontroliuojamoje teritorijoje.
Tas pareiškimas išprovokavo pašaipų Baltųjų rūmų atsaką.
„Tai buvo išties nepaprastas pareiškimas ... (reikalauti), kad Ukraina atitrauktų pajėgas iš savo šalies – kai pagalvoji, tai atrodo absurdiška“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
