Vašingtonas pirmadienį paskelbė apie virtinę naujų sankcijų dar septyniems asmenims iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimos aplinkos, bei 17-ai bendrovių, daugumą kurių kontroliuoja įtakingi Kremliaus šeimininko sąjungininkai.
Tuo pat metu ES pranešė, jog į juodąjį sąrašą asmenų, kuriems taikomos sankcijos, įtraukė dar 15 žmonių, kaltinamų kursčius neramumus Ukrainoje. Jų pavardės buvo paskelbtos antradienį.
Nepaisant šių žingsnių Vašingtonas sulaukė kritikos, kad nesiėmė griežtų ekonominių sankcijų prieš Rusijos energetikos, kasybos ir finansinių paslaugų sektorius, o gandai, jog bus smogta valstybinei energetikos milžinei „Gazprom“, nepasitvirtino.
„Aš tikėjausi griežtesnių sankcijų“, - naujienų agentūrai AFP sakė Brookingso (Brukingso) instituto, Vašingtone įsikūrusio strateginių vertinimų centro, ekspertas Stevenas Piferis (Stivenas Paiferis).
„Man susidarė įspūdis, kad kalbant apie Europos Sąjungą, kai reikalingas 28 valstybių konsensusas, yra galimas tik mažiausias bendras vardiklis. Spėju, amerikiečiai veikiausiai susilaikė nuo kai kurių griežtesnių sankcijų, nes nenorėjo smarkiai nutolti nuo Europos“, - sakė jis.
Daug Europos valstybių, tarp jų Vokietija, kuri yra didžiausia Senojo žemyno ekonomika, palaiko glaudžius prekybinius ir finansinius ryšius su Rusija ir būgštauja, jog Maskva gali imtis atsakomųjų priemonių, nes jau pradeda jausti ne vieną mėnesį besitęsiančios Ukrainos krizės ekonominius padarinius.
„Rusija tiek nuveikė, eskaluodama šią krizę, jog Vakarai turi padaryti daugiau, jei norime, kad rusai pakeistų savo kursą“, - sakė S.Piferis.
Tačiau jis pridūrė, jog „kažkuriuo metu galima laukti rusų atsakomųjų veiksmų, ir tokiu atveju didesnė grėsmė bus Europai, o ne Jungtinėms Valstijoms“.
Lemianti Vokietijos nuomonė
Pasitikėjimas Rusijos ekonomika jau nukentėjo, kai praėjusį mėnesį, po Maskvos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos, buvo įvestos pirmosios sankcijos.
Analitikai jau anksčiau įspėjo, kad Rusijai, kurios ekonomika per pirmuosius tris šių metų mėnesius susitraukė 0,5 proc., gresia recesija.
Apie naujas sankcijas buvo paskelbta prieš Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vizitą į Vašingtoną. Penktadienį numatytose jos derybose su prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama) neabejotinai dominuos Ukrainos krizė.
„Turint galvoje Vokietijos ekonominį ir politinį svorį, čia (Vašingtone) manoma, kad kanclerės Angelos Merkel nuomonė yra lemianti. Vokietija iki šiol taip pat buvo tarp valstybių, užimančių atsargesnę poziciją“, - sakė S.Piferis.
Tuo tarpu Prinstono universiteto istorijos profesorius Haroldas Jamesas (Haroldas Džeimsas) paragino nesureikšminti kalbų apie transatlantinį skilimą. Jo teigimu, Vokietija, kuri iš Rusijos gauna 40 proc. jai reikalingų gamtinių dujų, kaip tik „užėmė gana griežtą poziciją“ sankcijų klausimu.
„Kai kurios įmonės, pavyzdžiui, „Siemens“, aktyviai veikiančios Rusijos rinkoje, sukandusios dantis pasakė, kad jos prisitaikys prie visko, ko imsis ES“, - sakė H.Jamesas naujienų agentūrai AFP.
Jis taip pat sakė, kad dėl lėtos sankcijų priėmimo proceso eigos Europoje iš dalies kalta komplikuota ES teisė, todėl „projektas turi būti parengtas taip, kad kiltų kuo mažiau abejonių“.
Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė) kiek anksčiau šį mėnesį kalbėdamas apie Ukrainos krizę sakė, kad ji suteikia progą Europos Sąjungai ir Jungtinėms Valstijoms peržiūrėti savo santykius, kurie pašlijo dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros ( NSA) šnipinėjimo skandalo.
„Esu tikras, kad Ukrainos krizė padės mums sutvirtinti transatlantinius ryšius ir vėl atrasti bendrus interesus“, - sakė ministras.
„Manau, amerikiečiai puikiai supranta, kaip europiečiams sunku skelbti sankcijas. Ne tik dėl to, kad beveik visų (Europos) šalių ekonominė priklausomybė nuo Rusijos yra kur kas didesnė (nei JAV), bet ir dėl kolektyvinio sprendimų priėmimo“, - sakė Joergas Forbrigas (Jorgas Forbrigas) iš Vokietijos Marshallo (Maršalo) fondo.
„Amerikiečiai labai smarkiai save tramdo, nes nenori, kad transatlantinis aljansas žlugtų dėl tokio klausimo, kaip sankcijos“, - pridūrė jis.
ES sankcijos - "labiau simbolinės"
Kaip AFP sakė J.Forbrigas, Vašingtonas ir Briuselis skirtingai planavo sankcijas ir dėl to, kad turėjo paisyti vietos politikos realijų.
Europos sankcijos parengtos remiantis principu, kad „jos yra labiau simbolinės, tai priemonė išsakyti Rusijai savo nepasitenkinimą Kremliaus veiksmais. Jomis nesiekiama niekam smarkiai smogti. Jos yra labiau pareiškimas apie ketinimus“, sakė J.Forbrigas.
„Tuo tarpu amerikiečiai, manau, savo sankcijas rengė galvodami apie tai, kokį realų poveikį jos gali padaryti“, - aiškino jis.
Valstybės departamento atstovė spaudai Jen Psaki (Džen Psaki) pirmadienį pabrėžė, kad JAV ir ES nuo pat krizės pradžios „žengia koja kojon“.
„Mūsų ir Europos Sąjungos procesai skiriasi. Mūsų sankcijos anksčiau nebuvo visiškai suderintos. Nesitikime, kad dabar jos bus visiškai suderintos. Tačiau jos papildo vienos kitas“, - sakė jis.
Vašingtonas taip pat mano, jog „svarbu, kad mes darome tai drauge, iš dalies todėl, kad yra bendras įsipareigojimas, bet taip pat todėl, kad vienai šaliai nereikia nešti gerokai didesnės naštos nei kitoms šalims, turinčioms skirtingus interesus skirtinguose sektoriuose“, pirmadienį žurnalistams sakė vienas aukšto rango JAV administracijos pareigūnas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
