Tačiau iš plutonio yra gaminamos bombos, tęsia jis. Po Šaltojo karo JAV ir Rusija susitarė atsikratyti tonų plutonio, kad jo nebūtų galima vėl patalpinti į bombas. „Taigi, patikėkite, tai, kad Rusija nusprendė pasilaikyti šią medžiagą sau, nėra nuobodi tema,“ – teigė ekspertas.
„Po Šaltojo karo, tiek JAV, tiek ir Rusijoje liko labai labai daug plutonio. Nė viena iš šių valstybių daugiau jo nebegamina – bent jau karo reikmėms, – tačiau galite būti tikri: jo tiek daug, kad jums nesimiegotų ramiai naktimis, – tikina J. Lewisas. – Tarptautinė komisija Prinstono universitete karo reikmėms galimo panaudoti plutonio kiekį JAV vertina 88 tonomis, o Rusijoje – 128 tonomis“, – rašo J. Lewisas.
Autorius taip pat atskleidžia, anot jo, neįslaptinta informacija, kad branduolinę galvutę galima sukonstruoti vos iš 4 kg plutonio. Dar daugiau – tai yra apskaičiuotas vidurkis; galima apsieiti ir su mažesniu kiekiu. Jis taip pat siūlo paskaičiuoti, kad net imant 4 kg vienam branduoliniam užtaisui, iš 88 metrinių tonų galima išgauti 22 tūkst. bombų, o iš 128 tonų plutonio – 32 tūkst. „Grįžkime prie branduolinių lenktynių?“ – retoriškai klausia J. Lewisas.
Darosi aišku, kad Vašingtonui ir Maskvai geriau sekasi būti priešais, negu draugais. Utilizuoti plutonį nėra paprasta, ir JAV su Rusija visą laiką pykosi dėl to, kaip būtent reiktų jį naikinti. „Abi pusės vis ginčijosi, tačiau čia Putinas truktelėjo jungiklį,“ – rašo J. Lewisas.
Kadaise amerikiečių ir rusų mokslininkai tikėjo, kad galima kažką sukurti kaip atsaką branduolinio ginklo keliamai grėsmei. Net jeigu jie ir juokavo, kad yra „pasmerkti bendradarbiauti“, tačiau tai buvo labai tikslus pajuokavimas. Tie vyrai ir moterys, kuriems buvo skirta kurti ginklus, kurie naikins vienas kitą, vis dar tikėjo, kad mes galime dirbti kartu, kad galime pasaulį matyti saugesniu. „Dabar mes jau praradome tą pojūtį. O be tikėjimo tuo, kad mes galime bendradarbiauti, argi mes nesame pasmerkti? – klausia autorius.
