JAV karo laivai – į Juodąją jūrą, o Rusijos – prie Venesuelos krantų. Tokiais grasinamais gestais šį rudenį keičiasi dvi didžiosios valstybės, kurių santykiuose jaučiamas šaltukas. Jis ypač padvelkė po to, kai Rusija rugpjūtį įvykdė agresijos aktą Kaukaze. Vakaruose prakalbo apie atsinaujinusį šaltąjį karą. Atrodo, tai ne kas kita, kaip geopolitinių įtakos zonų dalijimosi tąsa.
H. Chavezas kviečia į svečius…
Apie artėjančias Rusijos ir Venesuelos laivynų pratybas ir jų tvarkaraštį pranešė pats Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas. Pratybos sutampa su Rusijos planais stiprinti savo buvimą tarptautiniuose vandenyse. Anksčiau Rusija atnaujino tolimųjų skrydžių karo lėktuvų budėjimą įvairiuose pasaulio rajonuose.
Venesuelos laivyno pareigūnai pranešė, kad lapkričio 10–14 dienomis Vakarų Atlanto vandenyse karinėse pratybose dalyvaus keturi Rusijos karo laivai ir neskelbiamas skaičius Venesuelos raketinių fregatų, patruliavimo ir povandeninių laivų bei lėktuvų.
Tuo pat metu pietinėje žemyno pusėje lapkričio 2–14 dienomis vyks „Pietų Kryžiaus“ (Lotynų Amerikos šalių karinis susivienijimas) karinės pratybos, kuriose dalyvaus Nyderlandų, Prancūzijos ir Brazilijos laivynai. „Rusija yra strateginė Venesuelos partnerė, ir mes darysime viską, kas mūsų galioje, kad užtikrintume artėjančių karinių pratybų sėkmę“, – tvirtino H. Chavezas.
Pratybose ketina dalyvauti keturi Rusijos laivai – sunkusis atominis raketinis kreiseris „Petras Didysis“, priešlaivinis „Admirolas Čabanenko“, gelbėjimo tralas „Nikolajus Čikinas“ ir didelis jūrų naftovežis „Ivanas Bubnovas“. Pratybų komandą sudarys apie 1000 karinių jūrų pajėgų kareivių ir jūreivių, be to, į pratybas vyks Rusijos karinio jūrų laivyno kovos lėktuvai, kurie bazuosis Venesuelos oro uostuose.
„Jeigu Rusijos jūrų pratybos vyks prie Venesuelos krantų – Atlanto vandenyne ar Karibų jūroje, tai jie gali aplankyti Venesuelą, – rugpjūčio 31 dieną kalbėdamas sekmadienio TV programoje „Alio, prezidente“ kvietė H. Chavezas. – Jeigu Rusijos tolimajai aviacijai prireiks nusileisti mūsų teritorijoje, jokių problemų nebus.“
Venesuelos karinių jūrų pajėgų oficialusis atstovas kontradmirolas Salvatore Cammarata Bastidos patikslino, kad vyks bendri Rusijos ir Venesuelos kariniai jūrų mokymai, kuriuose dalyvaus ir bolivariškosios Venesuelos jūrų pajėgos – laivai, povandeniniai laivai ir kovos lėktuvai.
Ir vieni, ir kiti piktinasi
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Andrejus Nesterenka, tarsi atskleisdamas šių bendrų pratybų prie JAV krantų tikslus, pareiškė, kad „tokios pratybos yra įprastas reiškinys pasaulinėje praktikoje, ir jos nenukreiptos prieš trečiųjų šalių interesus“. Kad tai atsakas į JAV karinį aktyvumą Juodojoje jūroje, liudija Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo kiek anksčiau pasakyta štai tokia mintis: „Įdomu, kaip Jungtinės Valstijos jaustųsi, jei mes savo laivais išsiųstume humanitarinę pagalbą į Karibų jūros baseino šalis, neseniai nukentėjusias nuo pražūtingų uraganų…“
Rusijos vadovas, kaip pranešė BBCMundo.com iš Karakaso, Valstybės tarybos posėdyje išreiškė nepasitenkinimą dėl to, kad JAV karo laivai į Gruziją atplukdė humanitarinės pagalbos krovinį.
Vašingtono reakcija į būsimas pratybas prie Amerikos krantų buvo kandi. JAV valstybės departamentas ironiškai pasakė, kad „galbūt rusai suras keletą laivų, kurie įveiktų tokį atstumą“. Šioje ironijoje slypi ir grasinimas: jei Rusijos laivai įplauktų į teritorinius JAV vandenis, jie būtų sunaikinti. Karibų jūra yra labai ankšta laivybos prasme, todėl karinės pratybos joje grėstų ne tik regiono jūrų susisiekimui, bet ir aplinkinėms valstybėms.
„Humanitarinė“ parama Gruzijai?
Per pastarąją savaitę į Juodosios jūros akvatoriją ir prie Gruzijos krantų atplaukė mažiausiai trys Amerikos karo laivai, kurie atgabeno ir humanitarinį krovinį karo nusiaubtai Gruzijai.
Anksčiau Bosforo sąsiaurį kirto JAV eskadrinis minininkas „USS McFole“, Gruziją aplankė ir apsaugos kateris „Dallas“ (pastatytas 1966 m., ekipažą sudaro 167 žmonės; turi keletą artilerijos pabūklų kompleksų šaudyti iki 16 km atstumu ir didelio kalibro kulkosvaidžius, taip pat sraigtasparnį). Dabar ten tebėra 6-ojo JAV laivyno komandinis laivas „USS Mount Whitney“ („Blue Ridge“ klasės laivas flagmanas, pastatytas 1971 m., pavadintas Whitney kalno Siera Nevadoje vardu. Dalyvavo operacijose Atlanto, Indijos vandenynuose, Viduržemio, Karibų jūrose, o 1994 m. – prie Haičio krantų. Bazuojasi Italijos Gajeto uoste, aprūpintas dviem 25 mm patrankom „M242 Bushmaster“ ir dviem 20 mm patrankom „Phalanx C1WS“, dviem kulkosvaidžiais. Ilgis – 189 m, greitis – 23 mazgai). Atvykstant į pratybas dar ir JAV fregatos „Tailor“. Anksčiau suplanuotoms keturiu NATO fregatų pratyboms ruošiasi ir po vieną Ispanijos, Vokietijos ir Lenkijos laivą. Per tris pratybų savaites bus įplaukiama į Bulgarijos bei Rumunijos uostus ir tikrinama laivų sąveika.
Maskva prieš JAV pratybas
Vašingtonas neslepia, kad JAV dalyvaus NATO pratybose, kurios, kaip „Reuters“ agentūrai pareiškė Aljanso vyriausiojo štabo atstovas Europoje Kevinas McHale‘as, „Juodojoje jūroje buvo suplanuotos seniai“. Maskva sudirgusi, kad į konfliktą Kaukaze įsikišo NATO ir Jungtinės Valstijos. Ji teigia, kad humanitarinės siuntos Gruzijai tėra tik priedanga aiškiam spaudimui Kaukazo tautoms ir Rusijai. Rusijos Ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko pavaduotojas generolas pulkininkas Anatolijus Nogovicinas pareiškė, kad NATO negali nuolat didinti karinę grupuotę Juodojoje jūroje, nes to neleidžia dar 1936 m. Šveicarijoje pasirašyta sutartis dėl karo laivų plaukimo per Turkijai priklausančius Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius. Generalinio štabo vadovo nuomone, šis dokumentas numato, kad bendras Juodojoje jūroje vienu metu esančių laivų tonažas negali viršyti 45 tūkstančių tonų. Šalys, kurios nori įplukdyti laivus į jūrą, turi pateikti paraišką Turkijai ne vėliau kaip prieš 45 paras. O ir laivų dislokacijos akvatorijoje laikas ribotas – 21 para, teigė A. Nogovicinas. Jis tvirtino, kad Rusijos Juodosios jūros laivynas Sevastopolyje seka situaciją, prie Gruzijos krantų buvusius savo laivus atšaukė į Novorosijską, o raketinis kreiseris „Moskva“ stojo į reidą Suchumyje. Per krizę Kaukaze keletas karo laivų iš Sevastopolio buvo išsiųsta prie Gruzijos krantų, o dėl to kilusį Kijevo nepasitenkinimą Maskva pavadino niekiniu.
***
Kaip rašo laikraštis „The Washington Post“, JAV viceprezidentas Dickas Cheney Tbilisyje mėgino padrąsinti Michailo Saakašvilio režimą, žadėdamas skirti Gruzijos atkūrimui 1 milijardą dolerių ir teisindamas JAV karo laivų įplaukimą į Juodąją jūrą. Šiaip ar taip, akivaizdu, kad JAV ir Rusija tęsia geopolitines varžytuves, o Europos Sąjunga palikta prieš Maskvą lyg vienas lauke karys. Vašingtonas ir Maskva per Briuselio galvą grūmoja viena kitai ir toliau dalijasi pasaulį į įtakos zonas.
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
