1776 m. liepos 4 – ąją buvo pasirašyta JAV nepriklausomybės deklaracija. Deklaracija laikoma pirmuoju vėliau įkurtų Jungtinių Amerikos Valstijų įkūrimo dokumentu, tad liepos 4 d. tapo Nepriklausomybės diena. Šiuo dokumentu Naujasis kontinentas siekė atsiskirti nuo Senojo žemyno.
Vis dėlto jau eilę metų Europa ir JAV yra strateginiai partneriai pasaulinėje arenoje. Pastaruoju metu JAV ir Europa (tiksliau JAV ir ES) bendradarbiauja įvairiose srityse. Štai kad ir karinis bendradarbiavimas. ES šalys daugiau ar mažiau dalyvavo ar dalyvauja JAV dominuojamuose karuose Irake bei Afganistane. Be to, dvi ES narės – Lenkija ir Čekija, sutiko savo teritorijoje dislokuoti JAV PRG sistemas.
Būtent šį klausimą, G.W. Busho vyriausybės iškeltą kaip vieną prioritetinių santykiuose su ES, apžvelkime išsamiau. Motyvuodama radikalių valstybių, tokių kaip Iranas, branduolinėmis ambicijomis, JAV siekė Europoje dislokuoti savo karines sistemas, kurios turėtų numušinėti galimai Irano (ar kitų panašių šalių) paleistas balistines raketas. Priešraketinei gynybos sistemai dislokuoti JAV administracija pasirinko dvi valstybes – Lenkiją ir Čekiją. Pastarojoje turėtų būti dislokuotas antiraketinis radaras, o Lenkijoje – gaudomųjų raketų bazė.
Rusija jau nuo pat šios iniciatyvos pradžios prieštaraudavo tokiems ES narių ir JAV planams. Rusijos atstovas generolas N. Solovcovas pareiškė, kad PRG pažeis strateginę jėgų pusiausvyrą regione, todėl Rusija bus priversta nukreipti savo raketas į Lenkijos ir Čekijos objektus. Taigi, ši JAV idėja sukėlė nemažą konfrontaciją ir tarp ES bei Rusijos.
Vis dėlto pasikeitus JAV administracijai ir naujuoju vadovu tapus charizmatiškąjam B. Obamai, PRG dislokavimas Europoje gali būti atidėtas arba išvis atšauktas, galbūt mainais į nuolaidas iš Rusijos pusės. Tačiau tai, kad ES narės nepabūgo Maskvos ir sutiko bendradarbiauti su JAV tokioje prieštaringai vertinamoje srityje, kaip PRG dislokavimas, rodo ES ir Vašingtono dialogo, besitęsiančio jau eilę metų ir sutvirtinto tokiomis istorinėmis akimirkomis, kaip Antrojo fronto atidarymas 1944 m. birželio 6d., tęstinumą.
Kita JAV ir Europos bendradarbiavimo kryptis – tarptautinė politika. Pavyzdžiui, Europos Sąjunga remia JAV priemones ir sankcijas prieš Irano ir Š. Korėjos branduolines programas, savo ruožtu Vašingtonas dažnai palaiko ES pozicijas ginčuose ar diskusijose su Rusija.
Savaime suprantama, JAV ir ES bendradarbiauja ir ekonominėje sferoje. Įdomu pastebėti, jog didžiausio palankumo statusą ES taiko tik kelioms šalims, tarp jų JAV ir Japonijai. Eksporto ir importo srityje JAV bei ES eilę metų yra strateginės partnerės. Daugiausia produkcijos į JAV eksportuoja Vokietija. Nuo jos mažai atsilieka Didžioji Britanija. Pastarosios dvi šalys eilę metų taip pat buvo didžiausios amerikietiškų prekių importuotojos.
JAV praktiškai kasmet būna stambiausia investuotoja ES, investavusi beveik pusę visų regione investuotų lėšų. Pavyzdžiui 2003 m. JAV buvo pagrindinė investuotoja, investavusi Bendrijoje beveik 45 proc. lėšų, kurias pasaulio valstybės 2003 m. investavo Europos Sąjungoje. Taigi, ES ir JAV yra didžiausios viena kitos prekybos partnerės ir tiesioginių užsienio investicijų šaltiniai. Didžiulis abipusės prekybos ir investicijų lygis rodo, kaip susiję yra šie regionai.
Karinis, diplomatinis ir ekonominis bendradarbiavimas – tikrai ne vienintelės sferos, kuriose bendradarbiauja Senasis kontinentas – Europa, ir Naujasis kontinentas – JAV. Todėl, nepaisant įvairių kartais kylančių kolizijų, JAV ir ES yra strateginiai partneriai pasaulinėje arenoje.
Parengė Gediminas Dubonikas
