Įstatyme numatyta, kad JAV politinė ir karinė vadovybė turi „išnagrinėti galimybes pereiti iš NATO Baltijos šalių oro policijos misijos į oro gynybos misiją“.
Lietuvos pareigūnai ne vienus metus kelia šį klausimą per susitikimus su sąjungininkais, siekdami užkamšyti vieną didžiausių spragų karine prasme.
Oro policijos misijos perėjimas į oro gynybos misiją reikštų, kad Baltijos valstybėse budintys oro policijos naikintuvai krizės atveju galėtų vykdyti kovines užduotis.
Baltijos šalys neturi savo naikintuvų. Lietuva turi trumpo nuotolio ir perka vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas, bet kol kas negali įpirkti ilgojo nuotolio raketų, tokių kaip „Patriot“, galinčių numušti orlaivius ar balistines raketas.
NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma nuo 2004 metų, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo Aljanso narėmis.
D. Trumpo pasirašytame įstatyme numatytas ir parlamentarų raginimas JAV toliau remti Baltijos šalis.
Anot dokumento, ši parama turėtų apimti „nepertraukiamą ir ilgalaikį Jungtinių Valstijų pajėgų dislokavimą, Jungtinių Valstijų specialiųjų operacijų pajėgų mokymo ir paramos veiklą, intensyvesnius bendrus mokymus ir pratybas, siekiant atgrasyti agresiją, skatinti sąveiką, didinti atsparumą ir sudaryti sąlygas NATO esant reikalui imtis kolektyvinių veiksmų“.
Lietuva kol kas nesėkmingai bando įtikinti JAV nuolatiniam buvimui į šalį grąžinti amerikiečių karius.
Po kuopą JAV karių nuolat kiekvienoje iš Baltijos šalių buvo nuo 2014 metų Krymo aneksijos iki 2017 metų rudens, bet Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje įkūrus po tarptautinį NATO batalioną, amerikiečių kuopos atitrauktos.
Dabar JAV kariai pratyboms atvyksta iš Lenkijoje dislokuotos brigados.
Priimtas įstatymas numato, kad kitąmet JAV gynybos biudžetas sieks 716 mlrd. eurų. Kasmet priimamas tokio pobūdžio teisės aktas nustato Pentagono politikos kryptis ir biudžeto planus, vėliau patvirtinamus konkrečiais asignavimais.
