Ką daryti?
Štai vienos jaunos moters laiškas.
Man 21. Man sunku. Aš pavargau. Aš esu tas jautrus žmogus, kuris jau nebežino, ką daryti ir kaip? Aš nebežinau, kur kreiptis ir kaip sau padėti. Visa tai trunka apie 9 metus. Nuo tėčio mirties. Aš turiu kelis draugus, tačiau dažniausiai apsimetu, kad man viskas gerai, šypsausi ir nenoriu trukdyti kitų. Mano istorija sudėtinga. Jaučiu, kad brendu į depresiją. Tarsi nėra žmonių, kurie manim domėtųsi, klausinėtų apie mane. Neturiu žmogaus, kuris viską žino apie mane. Neturiu žmogaus, kuris galėtų mane paguosti ir nuraminti. Aš nemoku pasakyti NE, nemoku prieštarauti. Prižiūriu svetimus vaikus, užmigdau juos ir verkdama užmiegu pati. Esu vis toje pačioje rutinoje. Kas rytą galvoju, kad šiandien jau bus kitaip, bet taip nėra. Ką daryti?
Dalinuosi įžvalgomis. Tikiu, kad jos pravers ir kitoms moterims, jaučiančioms neviltį, liūdesį ar nusivylimą gyvenimu.
1. Nors moteris yra jauna, jai tarsi per sunku gyvenimą, kuris jai duotas. Kalbėkime ne apie kieno nors kaltę, bet apie atsakomybę. Nežinome jos tėvų ar kitų artimųjų. Bet ji turi save. Kokia yra jos atsakomybė? Daryti įprastus darbus, įprastas atsakomybes ir pareigas. Kokias? Laiku eiti miegoti, laiku keltis, normaliai maitintis, bent du kartus dienoje praustis, rūpintis savo rūbų ir namų švara.
Kasdienė rutina padeda neįkristi į krizę arba iš jos išlipti. Reikia tiesiog mažiau galvoti, o eiti ir daryti. Dauguma žmonių nori kažkokios euforinės būsenos, todėl mano, kad rutina yra blogai. Tai yra labai paplitęs mitas. Rutina yra gerai, tai yra stabilumas, pastovumas ir sveikatos šaltinis.
2. Viena didžiausių moterų ydų - apsimetinėti, nebūti savimi, išduoti save. Tai veda tik į aklavietę, ką mes ir matome šioje istorijoje. Moteris yra emocinė būtybė. Jai svarbu pripažinti visokius savo jausmus, prisiimti už juos atsakomybę. Stiprius jausmus reikia išgyventi. Tam reikia laiko. Greičiausiai, kad tėvo netektis taip ir liko neįveikta. O tai stabdo asmenybės brandą. Žmogui 21 metai, o emociškai jis - dar vaikas. Todėl ir nesusitvarko su gyvenimo iššūkiais. Vieni jų - duoti. Kiti - susikurti. Taigi, kas benutiktų, moterys turi jausti, jausti ir jausti.
3. Svarbiausias žmogus, kuris viską žino apie tave, esi tu. Tu jau turi save. Ir tai yra labai daug. Kai moteris yra didelė, ji gali išgyventi be kitų globos. Sunkiai, bet gali. Mat santykiai moters prigimčiai visada bus svarbūs. Yra laikas vienatvei, yra laikas intensyviems santykiams. Svarbu, kad jie visada būtų tikri. Tiksliau, moteris turi būti visada savimi. Todėl likimui neverta priešintis, reikia rizikuoti kurti savo likimą prie realių sąlygų.
Kai moteriai yra sunku, ji gali atrasti Dievą. ir tuomet ji jau niekada nebus viena. Egzistuoja tam tikri sielų susitarimai. Kai viena siela nutolsta nuo Dievo, kitos, jai labai artimos, darys viską, kad pasiklydusioji priartėtų. Sunkumai duoti žmogui tik tam, kad jis atrastų Dievą, savo dieviškumą ir pradėtų gyventi pagal Visatos dėsnius.
4. Vienas jų - priežasties ir pasekmės dėsnis. Kai moteris susikuria save netikrą, ji patenka į iliuzijų pasaulį. Ir kankinasi. Nes moteris yra sukurta gyventi realybėje. Ir kiekviena moteris tą gali. Priimti viską, kas yra - didelis iššūkis. Kitas svarbus suvokimas, kad kuklumas taip pat gali būti netikras. Nenoras trukdyti kitų - tai kita puikybės, susireikšminimo medalio pusė. Nes...
Moteriai reikia išmokti prašyti. Kai moteris galvoja, kad prašymas ją žemina, ji neprašys. Kai moteris galvoja, kad prašymas kitų pagalbos daro ją labiau moterimi, ji prašys pagalbos drąsiau ir laisviau. Mokėti savimi pasirūpinti - brandos požymis. Labai svarbu neišduoti savęs, o tai reiškia, kad teks sakyti NE, teks būti nepaklusniai.
Nebijoti kitus palikti nepatenkintais - dar vienas emocinės ir psichologinės brandos požymis. Pasipriešinti kitų valiai - taip pat labai svarbu. Čia - žemė, žmonių planeta. O žmonių yra visokių. Tad... Naivumas - taip pat yra.
5. Gali būti, kad jaunos moters psichosomatika per tam tikrą laiką jau padarė savo darbą, gali reikėti išorinės pagalbos. Tačiau labai svarbu įsisąmoninti, kad antidepresantų vartojimas negydo depresijos.
Būtina terapija. Labiausiai - gyvenimo terapija. pastebėta, kad dauguma depresyvių žmonių yra nesubrendę egoistai, nenorintys rūpintis kitais ir vis laukiantys iš kitų visko, ko jiems reikia. Ši žinia ypatingai piktina depresija sergančiuosius. Tačiau yra tokių, kurie tą pripažįsta ir sėkmingai sveiksta. Sakoma, kad kai žmogui gyvenime yra blogai, jis tiesiog turi mažiau koncentruotis į save, o labiau koncentruotis į kitus.
Save atidėti į šalį, rūpintis kitais, melstis, daryti kasdienes veiklas ir nesikraustyti iš proto. Nelikite su savo ilgalaike nemalonia savijauta vienos, mielos moterys. Ieškokite pagalbos, neskubėkite gydytis vaistais. Skubėkite gydytis gyvenimu. Jis nuostabus. Tik leiskite jam tokiam būti.
