„Vertinimas jubiliejinis (10-asis – red. past.), kaip ir turėtume švęsti, bet šventino džiugesio jame nerasite. Kaip pastebėjote ir atsimenate, paskutinius 10 metų savo vertinimuose optimizmu netrykšdavome, šiais metais, beje, netrykšime taip pat. Kita vertus, juk kalbame apie grėsmes. Rožiniai akiniai jų nei sumažins, nei padės išvengti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo VSD vadovas Darius Jauniškis.
„Pastarojo meto didžiosios politikos viražai turėtų tapti mums ir visai Europai dar vienu, jau nuo kadais girdimu, raginimu. Ponai ir ponios, ruoškimės ir būkime pasiruošę blogiausiam“, – pridūrė jis.
Pagrindinėmis grėsmėmis Lietuvai išlieka Rusija, Baltarusija ir Kinija
VSD vadovas pabrėžė, kad panikuoti nėra pagrindo. Priešingai – reikia išlaikyti blaivų protą ir priimti teisingus sprendimus.
„Norėčiau akcentuoti vieną svarbų dalyką – ne, pagrindo panikai nėra. Mano galva, panika sunkiose aplinkybėse atima protą, galimybę blaiviai vertinti situaciją ir priimti teisingus sprendimus, o jų mums šiandien ypatingai reikia – sveiko proto ir teisingų sprendimų“, – teigė D. Jauniškis.
Jis įvardijo, kad pagrindiniais grėsmių šaltiniais Lietuvai išlieka trys valstybės.
„Šių metų grėsmių vertinime konstatuojame – pagrindiniai grėsmių šaltiniai išlieka vis agresyvėjanti Rusija, vis labiau nuo jos priklausanti Baltarusija bei priešiškumo (nevengianti – red. past.) Kinija. Metai po metų įtampa auga ir panašu, kad nėra prielaidų jai mažėti“, – sakė VSD vadovas.
„Deja, mažai tikėtina, kad artimoje perspektyvoje situacija iš esmės keisis į gera. Nepaisydama didžiulių nuostolių Ukrainoje, sunkai pakeliamos naštos ekonomikai ir savo visuomenės skurdinimo, Rusija vis didina karo mašinos apsukas. Sekdamos Kremliaus pavyzdžiu, kitos autokratinės valstybės siekia išardyti demokratinio pasaulio tvarką ir kurti naują, kuri būtų grindžiama ne pagarba žmogaus teisėms ar valstybių suverenitetui, bet prievarta ir nužmoginimu“, – kalbėjo jis.
Grėsmių vertinime nurodoma, kad Rusija artimoje perspektyvoje ne tik išliks pajėgi užtikrinti panašų karo Ukrainoje finansavimo lygį, bet, tikėtina, ir jį didinti.
Karinės žvalgybos vadas pasakė, ar Rusija per kelerius metus pultų Lietuvą
AOTD, arba karinės žvalgybos, vadovas E. Paulavičius sako, kad šiuo metu konvencinė karo grėsmė Lietuvoje yra maža.
„Šiuo metu konvencinė karinė grėsmė ar jos tikimybė Lietuvoje yra maža“, – teigė jis.
Tačiau, įspėja E. Paulavičius, jei Ukrainoje bus pasiektos paliaubos, rizikos išaugtų visam NATO Rytiniam flangui. Anot jo, konfliktui su NATO būtini du faktoriai: tinkamos karinės tinkamos priemonės ir intencija, tai yra noras pradėti karą.
„Kaip Rusija bebūtų sėkmingai bevystanti karinį raumenį arba įgyvendindama ginkluotųjų pajėgų reformą, esant šiandieninėms sąlygoms, tai yra vykstant karui Ukrainoje, jie (rusai – red. past.) vienareikšmiškai negalėtų to padaryti, bet atsiradus palankioms sąlygoms (perėjus prie paliaubų, priėjus prie taikos susitarimų), Rusija vidutiniame laikotarpyje – tarp 3 ir 5 metų šitoje laiko ašyje – jie turėtų galimybę toliau vystyti ginkluotas pajėgas, įgyvendinti 2022 m. numatytą reformą ir vidutinėje perspektyvoje turėtų <...> pakankamą pajėgumą ne plačiai intervencijai arba dideliam konfliktui su NATO bendrąja prasme, bet testuoti“, – kalbėjo jis.
„Jeigu žiūrėsime į intencijos pusę, šiandien nėra aiškiai išreikštos intencijos“, – pridūrė karinės žvalgybos vadas.
Jauniškis: Rusiją galima nugalėti tik karinėmis priemonėmis, o ne diplomatija
Nepaisant JAV noro karą Ukrainoje užbaigti pasitelkiant diplomatiją, Rusiją galima nugalėti tik karinėmis priemonėmis, sako D. Jauniškis.
„Rusiją galima nugalėti tik karinėmis priemonėmis, o ne diplomatija, deja“, – teigė D. Jauniškis.
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime Lietuvos žvalgyba pareiškė, kad diplomatinė Rusijos karo Ukrainoje baigtis artimiausiu metu yra mažai tikėtina.
„Mes matome Rusijos nenorą užbaigti šitą karą, Rusija, be jokios abejonės, stengiasi užbaigti karą tik tai sau palankiomis sąlygomis“, – kalbėjo D. Jauniškis.
„Mūsų vertinimu, Rusija nelabai remsis diplomatija, o tik brutalia jėga, stengdamasi užimti kuo daugiau teritorijų arba okupuoti visą Ukrainą, aiškindama, kad tiesiog save apsaugo nuo NATO grėsmės“, – teigė jis.
Pasak žvalgybos institucijų, tarptautinis spaudimas nekeičia Rusijos pozicijos, o jos stiprėjanti sąjunga su Iranu ir Šiaurės Korėja rodo, kad konfrontuodama su Vakarais Rusija nesibodės jokių sąjungininkų ir jokių priemonių.
Tokiu vertinimu žvalgyba pasidalijo nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimo invaziją 2022 metų pradėjusią Rusiją bei Ukrainą susodinti taikos derybų ir jam kaltinant Kyjivą, jog tai jis nenori ugnies nutraukimo.
Sako, kad žvalgybos bendradarbiavimas su amerikiečiais nesikeičia
Kalbėdamas apie pastaruoju metu klausimų keliančius Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) administracijos veiksmus, D. Jauniškis patikino, kad žvalgyba nevertina politinių pasisakymų. Visgi, pasak jo, VSD sieks ir toliau užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su amerikiečių žvalgyba.
„Pasitikime savo piliečių atsparumu ir sąmoningumu bei tikime laisvojo pasaulio pranašumu prieš diktatūras. Nepaisant vykstančių geopolitikos tektonikos lūžių, nepaisant pastarojo meto sumaišties ir saugumo situacijos, matome, kaip staigiai keičiasi pasaulio realijos ir svarbiausių jo žaidėjų pozicijos“, – pabrėžė jis.
„Galiu tik užtikrinti, kad aktyvus Lietuvos žvalgybos bendruomenės bendradarbiavimas su mūsų bičiuliais ir kolegomis amerikiečiais nesikeičia“, – patikino D. Jauniškis.
VSD įvardijo, kas gali nutikti pasibaigus karui Ukrainoje
Mažai tikėtina, kad artimiausiu metu karas Ukrainoje baigsis, tačiau jei taip nutiktų, Rusija gali kesintis į kitas valstybes, taip pat ir Baltijos šalis, rodo Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas.
„Tolesnis Rusijos karinės galios augimas tiesiogiai priklausys nuo karo Ukrainoje eigos. Sumažėjus poreikiams fronte, Rusija galėtų sparčiau formuoti naujus karinius dalinius ir didinti ginkluotės bei amunicijos rezervus“, – rašoma ataskaitoje.
„Vidutinėje perspektyvoje tikėtina, kad Rusijai nepavyks sukurti pajėgumų, reikalingų plataus masto konvenciniam karui prieš NATO. Vis dėlto Rusija gali išvystyti karinius pajėgumus, kurių pakaktų pradėti ribotus karinius veiksmus prieš vieną ar kelias NATO valstybes“, – teigia Lietuvos žvalgyba.
Anot žvalgybos pareigūnų, Rusija tai gali įvykdyti priešiškus veiksmus prieš NATO (įskaitant ir Baltijos šalis) tikėdamasi, kad NATO negebės laiku reaguoti, o Rusijai pavyks greitai pasiekti norimų rezultatų.
„Svarbiausi veiksniai, atgrasantys Rusiją nuo karinio konflikto mūsų regione, yra Baltijos šalių gynybos stiprinimas ir rytiniame NATO flange dislokuoti sąjungininkų pajėgumai. Tai didina potencialaus karinio konflikto kainą Rusijai ir mažina tikimybę, kad toks konfliktas būtų lokalizuotas ir nesulauktų plataus Aljanso įsitraukimo“, – nurodoma grėsmių vertinime.
Buvęs Britanijos MI6 žvalgybos agentūros vadovas Johnas Sawersas teigia, kad Rusija ne tik tęs karą Ukrainoje, bet ir toliau atakuos Vakarų infrastruktūrą (povandeninius kabelius, dujotiekius ir pan.), taip pat toliau finansuos ekstremistines partijas, siekiant pakenkti Europos demokratijai.
„Ir galbūt pamatysime keletą įsiveržimų į Baltijos valstybių sienas, pavyzdžiui, vien tam, kad patikrintų, ar 5-asis straipsnis vis dar veikia“, – kanalui LBC sakė jis.
Rusija yra pajėgi tęsti karą Ukrainoje
Anot žvalgybos, diplomatinė karo Ukrainoje baigtis artimiausioje perspektyvoje yra mažai tikėtina.
„Kremlius jaučiasi pranašesnis už Ukrainą remiančias demokratines valstybes ir, beveik neabejotina, tęs karą tol, kol sulauks esminių nuolaidų“, – rašoma ataskaitoje.
Žvalgybos vertinimu, Rusija turi resursų tęsti karą prieš Ukrainą ne vienerius metus.
„Nors konfliktas iš Rusijos reikalauja milžiniškų išlaidų, artimoje perspektyvoje ji ne tik išliks pajėgi užtikrinti panašų karo finansavimo lygį, bet, tikėtina, ir jį didinti“, – teigia žvalgyba.
Rusijos karinės išlaidos 2025 m. sieks mažiausiai 13,5 trln. rublių (apie 130 mlrd. eurų) ir sudarys apie 6,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai bus didžiausias Rusijos karinis biudžetas nuo Sovietų Sąjungos žlugimo ir beveik keturis kartus didesnis nei 2021 m. – prieš Maskvai pradedant plataus masto invaziją į Ukrainą.
„Beveik neabejotina, kad realūs asignavimai karui bus dar didesni, nes įprastai papildomų lėšų Rusija skiria tiek iš įslaptintos biudžeto dalies, tiek iš kitų sričių (pavyzdžiui, sveikatos apsaugos, švietimo)“, – rašoma ataskaitoje.
Rusija taip pat toliau didina karinio personalo skaičių, skiria daug dėmesio ir resursų karo pramonės plėtrai ir siekia įgyvendinti ambicingą karinę reformą. Tai reiškia, kad Rusijos patiriami nuostoliai jos nestabdo nuo savo galios didinimo.
Grėsmė kaimynystėje – karinė grupuotė Kaliningrade
Dar viena grėsmė iš Rusijos yra visai šalia Lietuvos sienos, Kaliningrade. Čia veikia karinė grupuotė, kuri yra pajėgi atlikti esmines karines užduotis. Tiesa, dėl į Juodąją jūrą išsiųstų desanto laivų jos pajėgumai vykdyti desanto išlaipinimo užduotis ilgainiui išlieka riboti.
Tačiau nors šiuo metu Rusijos pajėgumų karo prieš NATO atveju neužtektų įtvirtinti dominavimą, jų pakaktų trikdyti NATO veiksmus Baltijos jūroje.
Rusiją savo galią jau spėjo pademonstruoti per 2024 m. buvo rugsėjį vykusius plataus masto strateginius štabų-vadovybės mokymus „Okean 2024“. Juose pagrindinį vaidmenį atliko į karą Ukrainoje neįtraukti jūrų ir oro komponentai.
Mokymai „Okean 2024“ taip pat parodė, kad Baltijos jūros regione Rusijos išvystyta prieigos užkirtimo ir regiono blokavimo sistemos dalis – oro erdvės gynybos pajėgumai, nors iš dalies sumažėję, gali atlikti savo užduotis.
Nusitaikė į Lietuvos finansų sektorių
Žvalgyba taip pat pastebi, kad Į Lietuvos finansų sektorių siekia investuoti vis daugiau asmenų, neatitinkančių nacionalinio saugumo interesų. Šie asmneys turi įtartinų ryšių Kinijoje, Baltarusijoje, daugiausiai – Rusijoje.
„Į finansų sektorių nesėkmingai siekė investuoti asmenys, dirbę Rusijos stra tegiškai svarbiose įmonėse ar dalyvavę jų valdyme, turėję sandorių su šios šalies strateginėmis įmonėmis, tarp jų ir tomis, kurios anksčiau bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnybomis. Interesų investuoti į šalies finansų sektorių turėjo asmenys, susiję ir su Rusijos bankų sektoriumi ar dalyvavę Rusijos finansų įstaigų valdyme“, – teigiama grėsmių vertinime.
„Tikėtina, kad tokiomis investicijomis siekiama susikurti galimybių tarptautinėms sankcijoms apeiti“, – priduriama dokumente.
Investuoti bandė ir Rusijos subjektams atstovaujantys asmenys iš ES valstybių, slėpdami investicijų kilmę. Taip pat paltų ryšių tinklą Kinijoje turintys potencialūs investuotojai.
Grėsmę suagumui keliančius asmenis domina ir kiti Lietuvos pramonės sektoriai: transportas, energetika, gynyba.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
