Šalyje įpusėjus mokslo sistemos pertvarkai, Lietuvos jaunieji mokslininkai akcentuoja, jog aktualus išlieka tinkamo dėmesio nesulaukęs privataus mokslinių tyrimų sektoriaus plėtros klausimas.
Pasak jų, Lietuvos mokslo erdvėje privačios tyrimų institucijos neretai susiduria su nepatikliu požiūriu, kuris lemia ir nepalankios aplinkos šio sektoriaus plėtrai kūrimąsi.
Tokią poziciją Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS) išsakė šįryt surengtoje diskusijoje, į kurią buvo pakviesti LR Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos, Ūkio ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos bei privataus mokslinių tyrimų sektoriaus atstovai bei specialistai, teigiama LJMS pranešime.
„Dar prieš porą metų pasisakydami už mokslo ir studijų reformą laikėmės pozicijos, jog privatus mokslinių tyrimų sektorius yra perspektyvus, todėl būtina sudaryti sąlygas jo plėtrai. Privataus mokslinių tyrimų sektoriaus vystymas sudarytų palankesnę situaciją išlaikyti jaunuosius tyrėjus mokslo srityje, paskatintų mokslininkus sugrįžti į Lietuvą bei prisidėtų prie mokslinių tyrimų konkurencingumo ir pačios mokslinių tyrimų sistemos natūralaus atsinaujinimo", - pranešime cituojamas LJMS pirmininkas dr. Piotras Cimmperman.
Spalio mėnesį Švietimo ir mokslo ministerija patvirtino privačių mokslinių tyrimų institutų vertinimo ir registravimo tvarką, kuri, pasak ministerijos specialistų, turėtų sudaryti platesnes galimybes privačiam tyrimų sektoriui pretenduoti į konkurso būdu skiriamą biudžeto ir Europos sąjungos fondų paramą tyrimams. „Tačiau realybėje ši tvarka kuria papildomus biurokratinius barjerus ir apkrauna privačias tyrimų įstaigas papildomais veiksmais, nekuriančiais jokios pridėtinės vertės. Dar daugiau - naujojoje tvarkoje nėra jokių konkrečiai įvardintų kriterijų, kuriais remiantis būtų priimami sprendimai dėl privačių tyrimų įstaigų įtraukimo į registrą, o tai kelia pagrįstų įtarimų dėl būsimų sprendimų skaidrumo“, - atkreipia dėmesį dr. Tomas Žalandauskas, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos vicepirmininkas.
„Privataus mokslinių tyrimų sektoriaus plėtrą labiausiai stabdo plačiai įsišaknijęs skeptiškas požiūris į privatų sektorių - privatūs subjektai yra atmetami kaip iš principo mažiau patikimi, - o taip pat biurokratiniai privačių mokslinių institutų registravimo suvaržymai. Reikėtų ugdyti palaipsnį, sistemišką požiūrį į privačias iniciatyvas kaip natūralią ir būtiną Lietuvos mokslo sistemos dalį bei toliau diegti kokybinį veiklos vertinimą, kuris sudarytų sąlygas objektyviai nustatyti mokslininkų potencialą ir pasiekimus", - sakė Paulius Subačius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos vadovas.
Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga privataus mokslinių tyrimų sektoriaus plėtrą apibrėžia kaip vieną iš Lietuvos mokslo srities problemų ir rekomenduoja Lietuvos mokslo politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms imtis specifinių skatinamųjų priemonių, kurios būtų tiesiogiai nukreiptos į šios srities vystymą.
„Lyginant Lietuvos ir pažangių Vakarų Europos valstybių mokslo ir studijų sistemas, mūsų šalyje vyrauja stipri disproporcija – dar nuo sovietmečio įsitvirtinusi nuostata, kad valstybinis mokslinių tyrimų sektorius turi dominuoti. Ir nors jau atšventėme nepriklausomybės dvidešimtmetį, panašu, kad skirtingai nuo kitų sričių, mokslinių tyrimų sistemos kokybiniai pokyčiai kelią skinasi vangiai. Tai lemia eilę sisteminių problemų: pradedant nepakankamu tyrimų panaudojimu versle, privačių investicijų pritraukimo stoka, baigiant besiklostančia tendencija, jog tokia aplinka neskatina unikalią tarptautinę patirtį sukaupusių mokslininkų apsisprendimo darbuotis mūsų šalies tyrimų sektoriuje bei stabdo viso tyrimų sektoriaus darnią plėtrą.“, - teigia dr. Tomas Žalandauskas.
Jaunųjų mokslininkų įsitikinimu, pirmiausia būtina atsikratyti ydingo požiūrio, jog privataus sektoriaus tyrimai nepajėgūs konkuruoti su atliktaisiais valstybiniame sektoriuje, nes tiek pasaulinė patirtis, tiek Lietuvos statistiniai rodikliai rodo ką kita, teigiama pranešime.