Netrukus registruoti bažnytinę santuoką civilinės metrikacijos skyriuose gali tapti paprasčiau. Jaunavedžiams nebereikėtų lakstyti su popieriais, tačiau naująją tvarką prieš tai reikėtų gerai apgalvoti, nes viskas nėra taip paprasta, kaip atrodo.
Jaunavedžiai, susituokę tik bažnyčioje, dabar turi apie tai informuoti ir civilinės metrikacijos skyrius. Antraip santuoka nesukelia jokių teisinių pasekmių – t. y. sutuoktiniais tampama tik prieš Dievą, o prireikus sutvarkyti turtinius, kitus reikalus paaiškėja, jog santuokos kaip ir nėra, nes ji juridiškai neįregistruota.
Prieš Dievą ir prieš įstatymą
Dabar teisingumo ministras Remigijus Šimašius siūlo nustatyti, kad pareiga pranešti apie bažnyčioje palaimintą santuoką jau būtų Bažnyčios, o nebe jaunųjų rūpestis. Tokiu būdu poroms taptų paprasčiau sutvarkyti santuokos formalumus.
Ministerijos valdininkai taip pat įsitikinę, kad jų siūloma tvarka padės užkirsti kelią ir piktnaudžiavimams – pavyzdžiui, kai asmenys nenori prarasti našlio pensijos ar kitos pašalpos, gaunamos už jau mirusį buvusį sutuoktinį. Arba tuo atveju, kai sumanoma piktavališkai pasinaudoti sutuoktinio pinigais: pasakoma, kad apie santuoką civilinės metrikacijos skyriui pranešta, tačiau iš tikrųjų to nepadaroma, tad santuoka neįgauna juridinės galios. Apgavikas už sutuoktinio pinigus įsigyja neva bendro turto, kurį įregistruoja tik savo vardu, ir realiai jis tampa jo vieno nuosavybe.
Tad jeigu teisingumo ministro siūlymas įsigalios, Bažnyčia apie kiekvieną sudarytą santuoką privalės pranešti civilinės metrikacijos skyriams faksu, elektroniniu būdu ar asmeniškai pristatyti pranešimą. Kai tai bus padaryta, apie santuokos įtraukimą į apskaitą skyrius sutuoktinius informuos išsiųsdamas jiems pranešimą nurodytu gyvenamosios vietos ar elektroninio pašto adresu.
Tokiu pat būdu sutuoktiniai bus informuojami ir tais atvejais, kai Bažnyčios nustatyta tvarka sudaryta santuoka nebus įtraukiama į apskaitą dėl pranešime esančių esminių klaidų, taip pat nutraukiant santuoką.
Pranešime bus pateikiama ir informacija apie tai, kur ir kokio dydžio valstybės rinkliavą turi sumokėti sutuoktiniai (buvusieji sutuoktiniai) atsiimdami santuokos (ištuokos) liudijimą, jei jiems jo reikia.
Tuoktuvės tik prie altoriaus – populiarios
Nors dauguma porų tuokiasi ir bažnyčioje, ir civilinės metrikacijos skyriuje, vien tik bažnytinės santuokos taip pat yra gana populiarios. Panevėžio mieste apie penktadalį visų per metus įregistruotų santuokų būna kaip tik tokios. Pavyzdžiui, praėjusiais metais iš 561 santuokos 94 buvo bažnytinės, jos į apskaitą įtrauktos vėliau.
Panevėžio miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Jūratės Girdvainienės duomenimis, bažnytinių santuokų per mėnesį įregistruojama po kelias ar net keliolika – toks būna pačių jaunavedžių noras. Bet į metrikacijos skyriaus apskaitą įtraukiamos tik tos santuokos, kurios sudarytos mūsų miesto bažnyčiose. Jei panevėžiečiai tuokėsi kurioje nors sostinės ar kito miesto, rajono šventovėje, santuoka į apskaitą įtraukiama jau to miesto ar rajono civilinės metrikacijos skyriuje.
J. Girdvainienė prisipažįsta nelabai įsivaizduojanti, kaip galima sukčiauti laiku nepranešus apie sudarytą bažnytinę santuoką. „Nebent esant dvipatystei, – gūžčiojo ji pečiais, – arba kai kas nors susiję su finansiniais dalykais.“ Anot specialistės, šeimą kuriantys jauni žmonės ir taip suinteresuoti laiku susitvarkyti formalumus, gauti reikiamus dokumentus.
Pagal dabar galiojančią tvarką, sudarius bažnytinę santuoką, dėl jos įtraukimo į apskaitą reikia kreiptis per dešimt dienų. Žinoma, galima ir vėliau, tačiau tuomet santuoka juridinę galią įgytų ne nuo žengimo prie altoriaus, o nuo kreipimosi į valdininkus dienos. „Prieš Dievą būtų susituokę vienu metu, o juridiškai – kitu“, – aiškino skirtumą J. Girdvainienė ir pridūrė, jog jaunieji paprastai žino terminus, mat apie juos įspėja ir kunigai, tad nesusipratimų beveik nepasitaiko.
Be to, specialistės manymu, juk nesunku po bažnytinės santuokos užsukti ir į civilinės metrikacijos skyrių ir draugų, artimųjų rate dar kartą prisiekti vienas kitam. „Tądien gražių žodžių nebūna per daug“, – šypsosi J. Girdvainienė.
Kunigai žino ne viską
Panevėžio rajone iš šiemet jau susituokusių 35 porų 6 pasirinko vien tik bažnytinę santuoką. Praėjusiais metais iš 142 porų bažnyčioje tuokėsi 33. Rajono Savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Palmiros Liolienės tikinimu, vasarą tokių santuokų pasipils dar daugiau.
Ji prisiminė, kad šį mėnesį viena pora susituokė bažnyčioje, kitą rytą išvyko į povestuvinę kelionę, o vos tik grįžusi – į Norvegiją. Bet jaunieji vis tiek rado laiko vestuvių dieną užregistruoti dokumentus ir civilinės metrikacijos skyriuje. „Susituokus bažnyčioje nesunku atlėkti penkiolikai minučių ir susitvarkyti formalumus“, – sakė P. Liolienė.
Nors dauguma būsimųjų sutuoktinių žino, jog savo ryšį bet kuriuo atveju dar reikia įteisinti metrikacijoje, nesusipratimų kartais vis dėlto kyla. Anot P. Liolienės, paprastai vyresnio amžiaus sutuoktiniai būna mažiau įgudę tokius reikalus tvarkyti – mano, kad užtenka tik susituokti bažnyčioje ir santuoka jau galioja. Ne vienus metus įsimylėjėlius Panevėžio rajone tuokianti specialistė iš savo patirties mena atvejį, kai toks manymas tapo skaudžia pamoka vienai porai: staiga mirus sutuoktiniui našlei teko pakelti dar ir žinią, jog jos santuoka neturėjo jokio teisinio pagrindo.
Tačiau pasitaiko atvejų, kai žmonės tiesiog nenori santuokos įregistruoti dar ir civilinės metrikacijos skyriuje – tenori būti sutuoktiniais Dievo akyse, ir viskas. Viena tokia pora įregistruoti savo santuokos į rajono Savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių užsuko tik po poros metų, gimus antrajam vaikui.
P. Liolienės manymu, siūlomą naująją tvarką dar derėtų gerai apgalvoti, nes įregistruojant santuoką yra įvairių niuansų, kurie kunigams nėra aktualūs, tačiau jie yra svarbūs laikantis įstatymų. „Mums neužtenka, kad atneštų dokumentą“, – sako ji.
Kaip aiškina P. Liolienė, prašoma, kad ateitų abu sutuoktiniai, svarbu žinoti, kad nebuvo prievartos, kad abu nori gyventi šeimoje. Be to, skyriaus istorijoje būta dviejų bažnytinių santuokų, kurių nebuvo galima taip paprastai įtraukti į apskaitą, nes nebuvo sutvarkyti reikiami vieno iš sutuoktinių ištuokos dokumentai.
Problemų kartais kyla ir tuokiantis su užsieniečiais – tokiu atveju taip pat reikia pateikti tam tikrus dokumentus. Svarbu ir kokią pavardę pasirinks tekanti moteris, o tai visiškai neaktualu dvasininkams. „Kunigui vieni parametrai reikalingi, o mes laikomės įstatymo raidės“, – sako P. Liolienė.
Daiva SAVICKIENĖ
