• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

85 metų Setsuko Thurlow buvo 13 metų, kai ją 1945-ųjų rugpjūčio 6 dieną išgelbėjo iš Hirošimos – pirmojo branduolinį bombardavimą patyrusio pasaulio miesto – griuvėsių.

85 metų Setsuko Thurlow buvo 13 metų, kai ją 1945-ųjų rugpjūčio 6 dieną išgelbėjo iš Hirošimos – pirmojo branduolinį bombardavimą patyrusio pasaulio miesto – griuvėsių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sekmadienį ji Tarptautinės branduolinių ginklų uždraudimo kampanijos (International Campaign to Abolish Nuclear Weapons, ICAN), kurioje suvaidino svarbų vaidmenį, vardu drauge su organizacijos vadove Beatrice Fihn atsiims Nobelio taikos premiją.

REKLAMA

Savo kalboje per ceremoniją Osle S. Thurlow atsiminė tos dienos prieš 72 metus siaubą.

Akinamas žybsnis

„Vis dar gerai prisimenu tą rytą. 8 val. 15 min. pro langą pamačiau akinamą melsvai baltą žybsnį. Prisimenu plūduriavimo ore jausmą“, – sakė ji, pasakodama apie atominės bombos numetimo dieną.

„Kai tyloje ir tamsoje atgavau sąmonę, supratau esanti prispausta sugriuvusio pastato. Ėmiau girdėti silpnus savo klasės draugų šauksmus: „Mama, padėk man. Dieve, padėk man.“ Staiga pajutau, kaip rankos liečia mano kairį petį ir išgirdau kažkokį vyrą sakant; „Nepasiduok! Stumkis toliau! Bandau tave išvaduoti. Ar matai šviesą, sklindančią pro tą tarpą? Kaip galėdama greičiau šliaužk jo link“, – kalbėjo S. Thurlow.

REKLAMA
REKLAMA

Sudegę gyvi

„Kai iššliaužiau lauk, (pamačiau), kad griuvėsiai dega. Dauguma mano mokslo draugų tame pastate sudegė gyvi. Visur aplink save mačiau absoliutų, neįsivaizduojamą sugriovimą, – sakė ji. – Pro šalį klibinkščiuojančios vaiduokliškų figūrų procesijos. Groteskiškai sužeisti žmonės, jie kraujavo, buvo apdegę, pajuodę ir ištinę. Trūko jų kūnų dalių.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Nuo jų kaulų karojo mėsa ir oda. Kai kurių akių obuoliai kabojo rankose. Kai kurie – atvirais pilvais, su išvirtusiomis žarnomis. Ore tvyrojo sudegusios žmonių mėsos dvokas“, – pasakojo S. Thurlow.

Radiacija

„Taip su viena bomba buvo sunaikintas mano mylimas miestas. Dauguma jo gyventojų buvo civiliai, kurie buvo paversti pelenais, išgaravo, suanglėjo; tarp jų – mano pačios šeimos nariai ir 351 mano mokslo draugas. Po to savaites, mėnesius ir metus mirs dar daug tūkstančių, dažnai – atsitiktinai ir paslaptingai, nuo pavėluoto radiacijos poveikio. Iki pat šios dienos radiacija žuvo išgyvenusiuosius“, – tęsė ji.

REKLAMA

„Kai tik prisimenu Hirošimą, pirmas į galvą ateinantis vaizdinys būna mano ketverių metų sūnėnas Eiji, jo mažas kūnelis, virtęs neatpažįstamu susilydžiusiu mėsos gabalu. Jis silpnu balseliu vis prašė vandens, kol mirtis išvadavo jį iš kančių“, – sakė S. Thurlow.

„Man jis ėmė simbolizuoti visus nekaltus pasaulio vaikus, kuriems kaip tik dabar kelia grėsmę branduoliniai ginklai. Kiekvieną kiekvienos dienos sekundę branduoliniai ginklai kelia pavojų visiems, kuriuos mylime, ir viskam, ką branginame. Daugiau negalime toleruoti šios beprotybės“, – pridūrė ji.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų