• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos braškių augintojai jau pradėjo skinti pirmąsias prinokusias uogas. Jos netrukus keliaus ant prekystalių ir pasieks pirkėjus. Tiesa, pirmosios braškės noksta šiltnamiuose, o kol pradės nokti uogos, auginamos atvirame grunte, dar turėsime palaukti.

Lietuvos braškių augintojai jau pradėjo skinti pirmąsias prinokusias uogas. Jos netrukus keliaus ant prekystalių ir pasieks pirkėjus. Tiesa, pirmosios braškės noksta šiltnamiuose, o kol pradės nokti uogos, auginamos atvirame grunte, dar turėsime palaukti.

REKLAMA

Viešvilietis Vaidas Rimkus – gerai žinomas ankstyvųjų braškių augintojas ne tik Jurbarko, bet ir Tauragės, kitų aplinkinių rajonų uogų valgytojams. Jis ankstyvąsias braškes šiltnamyje augina septynerius metus, o iš viso braškių auginimu užsiima dešimtmetį. Šiemetį braškių skynimo sezoną ūkininkas planuoja pradėti apie gegužės 20 d. Jo šeimos nešildomame šiltnamyje jau sirpsta uogos, šeimininkai netrukus žada patys jų ragauti, o tada – siūlyti ir kitiems.

Patyręs uogų augintojas iš Viešvilės pasakojo, kad šiemet šaldytus frigo braškių daigus šiltnamyje pasodino maždaug dviem savaitėmis vėliau nei pernai. Praėjusiais metais pirmuosius daigus sodino kovo 8–10 d., o šiemet juos sodinti pradėjo kovo 20 d. Tad ir derliaus šiemet sulauks savaite kita vėliau. Po pasodinimo braškės derlių duoda maždaug po 2 mėnesių. Darbų susivėlinimą lėmė keli niuansai.

REKLAMA
REKLAMA

„Mes ir patys šiek tiek susivėlinome, nes visus darbus atliekame patys, be samdytų žmonių pagalbos, ir gamta šiek tiek papokštavo“, – aiškino braškių augintojas. Be to, nokimui įtakos turėjo ir orų permainos. Jo teigimu, šis pavasaris priminė amerikietiškus kalnelius – buvo tai šilta, tai šalta, vis vyravo šaltesni orai, o tokie kontrastai braškėms kenkia.

REKLAMA

Sutaupo, kai nešildo

Viename nedideliame, nešildomame 6 arų dydžio šiltnamyje Rimkai per sezoną planuoja užauginti apie 1 t braškių. Šeimininkai kiekvienais metais šiltnamį apsodina frigo daigais – toks būdas jiems pasiteisinęs. Braškių auginimo lauko sąlygomis lysvėse viešvilietis visai atsisakęs. Šis verslas labiau pasiteisinęs auginant uogas šiltnamyje. Braškių augintojo teigimu, taip kur kas paprasčiau apsaugoti uogienojus nuo šalnų, mažiau darbo prižiūrint uogynus, nebelikę lauko braškių ravėjimų. Patogu ir tuo, nes šiltnamyje braškes jie augina 1,20 m nuo žemės pakeltose „lysvėse“ – specialiuose loveliuose, užpildytuose durpėmis.

REKLAMA
REKLAMA

V. Rimkaus ūkio šiltnamis nešildomas, tad nereikia papildomų išlaidų malkoms, dujoms ar elektrai. Braškėms reikia pakankamai šviesos, bet jie ir čia sutaupo – papildomo apšvietimo nenaudoja. Vien dėl to ir augina šiek tiek vėliau. Anot Vaido, jeigu frigo braškių daigus šiltnamyje pasodintų vasario mėnesį, tada jau būtinai reikėtų ir šildymo, ir dirbtinio apšvietimo, o jie patys sodina tik kovo mėnesį, todėl ir papildomo apšvietimo jau nebereikia.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šeima braškes šiltnamyje augina ekologiškai, tad rūpesčių dėl derliaus realizacijos beveik neturi – per nemažai metų yra susiformavęs ištikimų pirkėjų ratas. Vaidui malonu, kad ir šiemet, belaukiant nokstančių uogų, jau gegužės pirmoje pusėje ne vienas pradėjo klausinėti, gal jie jau turi sunokusių lietuviškų uogų.

Pagelbsti kamanės

Iš frigo daigų šiltnamyje auginamos braškės šiemet, kaip ir kasmet, per žydėjimą buvo lankomos kamanių. Šių darbštuolių Vaidas ne tik savam šiltnamiui atsiveža, bet prireikus kamanių aviliukų nuveža dar ir kitiems ūkininkams. Jie patys kamanes braškių žiedų apdulkinimui naudoja kiekvienais metais. Tuo metu, kai braškės šiltnamyje žydi, kitokių skraidančių vabzdžių dar beveik nebūna, tai be kamanių būtų sunku pasiekti norimo rezultato. Dėl kamanių, pasak augintojo, net ir uogos užauga kokybiškesnės. Tą lemia kokybiškas apdulkinimas – tada pati braškė gražesnė, daili jos forma, uogos stambesnės.

REKLAMA

Viešvilės miestelyje gyvenantys Rimkai ūkyje triūsia patys, samdomos darbo jėgos, kurios šį pavasarį ūkiams itin trūksta, net neieško. Anot ūkio šeimininko, augina tiek braškių, kad per visą sezoną įstengtų vien savo jėgomis nudirbti visus darbus. Sodina, prižiūri, skina uogas savo rankomis. Nuo pasodinimo iki pardavimo triūsia šeimos nariai. „Kitaip neuždirbtume“, – pridūrė braškių augintojas.

REKLAMA

Du derliai

Braškių auginimo šiltnamyje sezoną Rimkai pradeda nuo senų braškių daigų rovimo pakeltose lysvėse ir jų išnešimo. Tada lovelius užpildo naujomis durpėmis. Tokie pasiruošimo darbai užtrunka apie savaitę. Daigų susodinimui paprastai skiria apie dvi dienas. Tada du mėnesius užtrunka belaukiant sunokusių uogų. Uogų derliumi jie patys prekiauja apie mėnesį – maždaug iki birželio antrosios pusės arba birželio pabaigos, tą padiktuoja ir pirmųjų uogų skynimo laikas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nuėmę pirmą ankstyvąjį derlių, jie šiltnamį paruošia antrajam startui – vėl sodina frigo braškių daigus. Tada antrąjį braškių derlių skinti pradeda rugpjūčio pabaigoje. Taip buvo pernai, o šiemet dar nežino, ar startuos antrą kartą, bet nesako, kad to nedarys – jeigu gerai seksis, pratęs, mat toks būdas jau sėkmingai išbandytas. Vaido teigimu, jeigu antrojo derliaus uogos prinoksta antroje rugpjūčio pusėje, apie rugpjūčio 20 d., tai maždaug rugsėjo 20 d. užbaigia skynimą.

REKLAMA

Abu kartus jie uogas skina apie mėnesį laiko. Pavasarį ankstyvajam derliui išauginti šiltnamyje sodina jiems pasiteisinusios, gan ilgai derančios „Sonsation“ braškių veislės uogas. Kiekvienam startui sodina naujus frigo braškių daigus. Vasarą, be pamėgtos „Sonsation“, paįvairinimui sodina dar ir kitos veislės daigų.

„Braškės „Sonsation“ mums patiko tuo, kad tai labai derlinga veislė, jos išskirtinai gražios, skanios. Viena tų veislių, kurių augalai nestresuoja, kai būna prasti orai. Yra daugiau mūsų išbandytų braškių veislių. Pavyzdžiui, „Clery“ – taip pat labai skanios uogos, bet jeigu tokie nepalankūs orai, kaip jau kelinti metai pas mus Jurbarko krašte, jos gerai neįsisavina maisto medžiagų, pradeda stresuoti, dėl to uogos smulkėja. O „Sonsation“ į orų permainas reaguoja stabiliai. Nesvarbu, ar geras oras, ar blogas, jos visiškai nekreipia dėmesio“, – pasiteisinusią veislę gyrė braškių augintojas V. Rimkus.

REKLAMA

Kenkėjų kol kas nepastebi

Ekologiškai šiltnamyje braškes auginantys Rimkai turi rasti būdų, kaip kovoti su kenkėjais nenaudojant jokių cheminių medžiagų. Sako, kad šiltnamyje apsisaugoti lengviau nei laukuose. Šiemet tą padaryti kol kas pavyko, o kaip bus toliau – neaišku, nes Lietuvoje atsiranda vis naujų kenkėjų, puolančių braškynus. Vaidas iš kitų ūkininkų, auginančių braškes laukuose, girdi daug nusiskundimų, kad pastaraisiais metais atsiranda vis naujų kenkėjų. Tai vieni, tai kiti nugraužia braškių žiedynus, todėl Lietuvoje braškių auginimui lauko sąlygomis susidariusi gana sudėtinga situacija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Neseniai ūkininkas atsiuntė nuotraukų – braškyne apsigyvenę auksavabaliai, kurie nugraužia braškių žiedus. Nugraužti žiedai juoduoja – tuo ir pasibaigia. Seniau apie auksavabalį ūkininkai sakydavo, kad tai vabalas gerietis, jo naikinti nereikia. Jis kaip grambuolys irgi vystosi žemėje, bet buvo priskiriamas geriečiams, o pasirodo, kad braškėms jie sugeba pakenkti. Kas įdomiausia, kad ne visų veislių braškėms kenkia, jie išsirinkę tik kai kurias veisles ir jas šiemet jau puola“, – pastebėjo V. Rimkus.

REKLAMA

Jis pridūrė, kad anksčiau auksavabalių braškynuose iš viso nebūdavo, kol kas dar jie ne visur pastebimi, bet kai kur braškių laukuose jau daro akivaizdžią žalą. Be auksavabalių, anot Vaido, praėjusiais metais beveik visoje Lietuvoje braškynus nusiaubė tripsai. Jo žiniomis, nuo tripsų antplūdžio pernai nukentėjo braškynai, kurie nebuvo purkšti nuo kenkėjų. Pernai tripsai buvo labai aktyvūs, padarė nemažai žalos.

REKLAMA

Kai Rimkai pradėjo auginti braškes, tokių kenkėjų braškynuose nebuvo. Tuo tarpu pernai vis sulaukdavo žmonių žinučių su klausimais, kas atsitiko jų braškėms, nes Rimkų ūkis, be braškių auginimo šiltnamyje, dar platina ir daigus. Kai susiduria su problemomis, braškių augintojai siunčia nuotraukas, konsultuojasi, aiškinasi, kas laukuose nutiko.

Vaido teigimu, tripsų poveikis toks: kol braškė nepradeda nokti, tol to nepastebėsi. Kai braškė pradeda nokti, į jos paviršių „iššoka“ sėklos, o pati uoga vietoj raudonos pasidaro geltonos, bronzinės spalvos, nedidelė, kieta ir labai saldi, bet ji neturi prekinės išvaizdos. Vaido pastebėjimu, atrodo kaip braškė, bet iš karto galima suprasti, kad jai kažkas blogai – susitraukusi, nedidėja, sėklos išsprogusios, lyg būtų iškepusi. Tokios uogos pardavimui netinkamos.

REKLAMA
REKLAMA

Trūksta priemonių

„Jeigu braškių žydėjimo metu lauko temperatūra būna apie 25 laipsnius, didelė tikimybė, kad tripsų bus. Praėjusiais metais dėl jų braškynams buvo labai prastai“, – į galimus pavojus atkreipė dėmesį Vaidas. Mat šie kenkėjai gali pakenkti visam braškių laukui. Šiuo atveju nelabai kuo pagelbėti braškių augintojams gali ir mokslininkai.

Pasak V.Rimkaus, tenka tik apgailestauti, kad Lietuvoje braškėms skirtų augalų apsaugos produktų pasirinkimas yra labai menkas. Esą, kol pats ūkininkas nesikreipia, gamintojai ir tiekėjai patys neskuba registruoti. Jeigu ūkininkui reikia į Lietuvą įsivežti augalų apsaugos produktą, jam pačiam tenka susimokėti už šių produktų tyrimus, o tai – vos ne keli tūkstančiai eurų.

Be to, produktą įvežti leidžiama tik ribotą laiką. Net ir ekologiniams ūkiams skirtus produktus labai sunku Lietuvoje panaudoti. Tad praktiškai net nelabai yra legalių priemonių braškių augintojams kovoti su plintančiais kenkėjais. Tuo tarpu visi braškių augintojai Lietuvoje nori išsiauginti sveikas uogas, kurias ir patys galėtų valgyti, ir kitiems siūlyti.

„Jau nekalbu apie cheminius produktus. Net ekologinių produktų neįmanoma įsivežti. Kaimyninėje Lenkijoje kiekvienoje parduotuvėje gali jų bet kas nusipirkti, o pas mus net neleidžiama ūkininkui naudoti. Yra nuostata, jeigu jis Lietuvoje neregistruotas – ir viskas“, – kalbėjo braškių augintojas, teigdamas, kad daugelis lietuvių ūkininkų važiuoja į Lenkiją ir daug visko ūkiui prisiveža, bet braškių augintojams tokio pasirinkimo nėra.

REKLAMA

„Praktiškai mums labai sunku sukovoti su kenkėjais, dėl to braškių laukų ir atsisakėme. Nėra nei nuo tripsų, nei nuo kitų kenkėjų, nei su grybinėmis ligomis kaip kovoti – beveik viskas uždrausta“, – situaciją aiškino ekologiškai braškes auginantis ūkininkas.

Brangiausios – greta didmiesčių

Atsisakę braškių auginimo laukuose, Rimkai braškių derlių jau septynerius metus skina tik šiltnamyje. Daugeliui įdomu, ar be braškių auginimo lauko sąlygomis jiems atsiperka vargas?

„Ta grąža, aišku, kasmet vis mažėja, nes daigų, durpių kaina išaugo, degalai ir transportavimo išlaidos brango ir didėjo, o išaugintų braškių uogų pardavimo kainos liko tos pačios. Pernai pradėjome su 9 Eur/kg braškių kaina. Paskui krito iki 8 E/kg, baigėme prekiauti prašydami 6 Eur/kg. Gerai tuo, kad apie mėnesį laikosi pastovi kaina, bet prastai, kad per pastaruosius metus pati euro vertė nukrito vos ne per pusę. Tad skaičiuojame, kad uždirbti galime mažiau“, – dėstė V. Rimkus, šiemet neplanuojantis didinti produkcijos kainos.

Vis daugiau ūkininkų Lietuvoje augina braškes šiltnamiuose, po dangomis ir taip greičiau sunokina uogas, anksčiau skina derlių. Todėl visoje Lietuvoje nusistovi ir pradinė ankstyvųjų braškių pradavimo kaina. Regionuose ji svyruoja tarp 8–9 Eur/kg, o greta didmiesčių – šokteli. Pavyzdžiui, prie Vilniaus prašo daugiau – ten gali siekti ir apie 12 Eur/kg.

REKLAMA

Dešimtmetį braškes auginantis viešvilietis sako, kad jau nelabai kur ir yra pakelti kainą. Kai jie patys prieš septynerius metus šiltnamyje pradėjo auginti ankstyvąsias braškes, tuo metu galbūt buvo vieninteliai savame krašte, tiekę uogas mažmeninei rinkai Tauragės apskrityje. Tada galėjo pasireguliuoti kainą, pradėjo nuo 7 Eur/kg, o dabar nenori atsibaidyti klientų, todėl stengiasi ją laikyti tokią pačią – apie 9 Eur/kg.

„Per tiek metų vos 2 eurais pakilo ankstyvoji pradinė kaina, bet kiek išlaidų augindami patiriame, viso to net nepadengia vos kelių eurų paaugimas“, – atvirai sakė ūkininkas.

Jo teigimu, uogų augintojus remia, bet labai minimaliai. Uogininkystės ūkiams parama atkeliauja už 1 ha, bet kai nedidelį kiekį augina, tai ją nelabai ir pajunta. „Daugiau reikėtų skirti lėšų mūsų mokslininkams, kad jie galėtų atsižvelgti į kenkėjų paplitimą, nes orai pas mus vis tiek šiltėja, tai daugiau reikėtų tuo rūpintis“, – teigė Jurbarko rajono braškių augintojas.

Straipsnio autorė – Rima Kazakevičienė

tv3.lt

Nenoriu lietuvišku auksiniu
Nenoriu lietuvišku auksiniu
Valgau graikiškas braškes jos saldžios skanios Klaipėdoje 5 ,50 euro galima gauti ir už penkis .Kam man lietuviškos auksinės už 9 eurus .
Vakar kauno soties turguje pirkau graikiškas GRAŽIAS braškes po 3,80 E. Skanios ir kvapnios.
Lietuviškos braškės neskanios. Rūgščios, nesultingos, mažos. Niekada jų neperku.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų