Užsienyje sustojimai „pagal pareikalavimą“ – įprasta praktika. Tai leidžia didinti paslaugų efektyvumą, geriau optimizuoti tvarkaraščius ir mažinti kaštus bei poveikį aplinkai.
Atliepia daugumos lūkesčius
„Vidutinis Kauno viešojo transporto amžius – apie 6 metai. Tai jauniausi autobusai ir troleibusai Lietuvoje, lenkiantys net Europos Sąjungos vidurkį. Tačiau to negana – būtina užtikrinti komfortiškas ir greitas kauniečių keliones.
Kiekvienais metais apklausiame šios paslaugos vartotojus, kur galėtume patobulėti – kartu su jų lūkesčiais gimsta ir sprendimai: nuo išmanaus kelionių apmokėjimo „Žiogu“ iki STOP mygtukų aktyvavimo“, – apie pokyčius kalbėjo Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Sustojimų „pagal pareikalavimą“ idėją viešajame transporte palaikė dauguma 2020 ir 2022 m. apklaustų kauniečių bei juos vežiojančių „Kauno autobusų“ vairuotojų. Iš 2 tūkstančių atsitiktiniu būdu atrinktų respondentų beveik 70 proc. pritarė naujovei ir su ja susijusioms naudoms: nestoti tuščiuose sustojimuose, geriau optimizuoti tvarkaraščius, mažinti žmonių spūstis populiariausiuose maršrutuose, išlaidas degalams bei neigiamą poveikį aplinkai.
„Šie pokyčiai bus ypatingai aktualūs vakarais, kai autobusu vyksta 3–5 keleiviai. Nesinori be reikalo stoti kiekvienoje stotelėje, o be to, mes ir nuvažiuosime greičiau“, – naudas įžvelgia penkerius metus „Kauno autobusų“ vairuotoju dirbantis Tomas Zakaras.
Įsigaliojo pereinamasis laikotarpis
„STOP mygtukų naudojimas ir viešojo transporto sustojimas „pagal pareikalavimą“ didesnės įtakos grafikams neturės. Maršrutai planuojami atsižvelgiant į keleivių srautus, bendruomenių, darboviečių, mokymo įstaigų pageidavimus, todėl tikėtina, kad viešasis transportas vis tiek stos daugelyje stotelių ir dieninių maršrutų laikai dėl to nesikeis“, – ramina bendrovės „Kauno autobusai“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis.
Pasak jo, kol kas dar galios pereinamasis „tolerancijos“ laikotarpis, kuomet vairuotojai akylai stebės keleivių elgseną, srautus ir užtikrins, kad nekiltų nesusipratimų, visi patogiai pasiektų savo kelionės tikslą.
Maršrutų dažnis ir kiti pokyčiai bus planuojami atsižvelgiant į keleivių srautus, gyventojų ir miesto bendruomenių bei organizacijų pageidavimus.
„Išvengiant „tuščių“ sustojimų ir bereikalingo durų varstymo, vasarą iš kondicionuojamo autobuso ar troleibuso salono neišleisime vėsumos, o žiemos metu bereikalingai neprileisime vidun šalčio iš lauko. Kitaip tariant, taupysime energijos resursus. Galbūt tai prisidės prie degalų ekonomijos ir, savaime suprantama, viešasis transportas taps dar draugiškesnis aplinkai, o kelionės juo – tvaresnės“, – pridūrė M. Grigelis.
Pasak viešojo transporto vairuotojų, šiandieniniai maršrutų grafikai Kaune yra gana „suspausti“, kad kelionės truktų kuo trumpiau, tad nuo šiol, išvengiant bereikalingo stabčiojimo ten, kur nėra įlipančių ar išlipančių keleivių, važiavimas taps saugesnis, neliks vėlavimų – nebereikės „vytis“ grafikų.
Atmintinė keleiviams
Kauniečių bei miesto svečių patogumui apie naujoves ir bendrą kelionių viešuoju transportu tvarką pažingsniui primins salone bei stotelėse iškabinta vaizdinė medžiaga.
Kaip įprastai, įlipus pro priekines duris privaloma pažymėti „Žiogo“ kortelę arba parodyti vairuotojui elektroninį bilietą telefono ekrane („Žiogo“ išmaniojoje programėlėje), ar nusipirkti vienkartinį bilietą vietoje.
Ketindamas išlipti, autobusui artėjant prie norimos stotelės, keleivis privalo paspausti STOP mygtuką ir saugiai atsistoti prie durų. Ekrane įsižiebus užrašui „Stop“, kitiems keleiviams pakartotinai spausti mygtuko nebereikia.
Vairuotojas stotelėse sustos tik tada, kai, nuspaudus STOP mygtuką, švieslentėje užsidegs atitinkamas užrašas, o keleivis bus pasiruošęs ir lauks prie išlaipinimo durų. Analogiškai autobusas ar troleibusas sustos vairuotojui pamačius stotelėje laukiančius žmones. Dėl to jie raginami „nežaisti slėpynių“ ir būti matomiems – nestoviniuoti už medžių ar spaudos kioskų.
