„Teritoriniai ginčai dėl Kurilų salų iki šiol varžo Tokijo ir Maskvos santykius“, - primena dienraštis. Japonijai Kurilų salų grąžinimas – pradinė sąlygą vėlesnėms Japonijos investicijoms į Rusijos ekonomiką. Rusija laikosi nuomonės, kad ekonominis ir humanitarinis bendradarbiavimas – prioritetinė užduotis, kurią reiktų plėtoti pirmiau, negu pradėti derybas dėl salų.
Pirmadienį S. Abe susitiko su V. Putinu, po ko abu pavedė savo užsienio reikalų ministrams atnaujinti kontaktus, kad surastų tinkamą abiem šalims variantą taikos sutarčiai, praneša laikraštis. S. Abe pasakė, kad Maskvos ir Tokijo pozicijos vis dar turi būti derinamos, tačiau pavadino nenormalia situaciją, kai praėjus 67 metams po karo pabaigos vis dar nėra taikos sutarties.
S. Abe leido suprasti, kad dėl ekonominių santykių stiprinimo Japonija gali nukelti ginčą dėl salų ateities į antrą planą, rašo "Financial Times".
„Viena iš pagrindinių S. Abe vizito temų buvo energetika“, - rašo laikraštis. V. Putinas pasiūlė apjungti abiejų šalių pajėgas išgaunant angliavandenilius ir statyti suskystintų dujų terminalus. Šiuo metu Japonija iš Rusijos importuoja 10% šalies pramonei reikalingų dujų. Rusijos ekspertai pažymi, kad Rusija susiduria su nemenka konkurencija: Australija, Kataras, o ateityje ir Turkmėnistanas gali siūlyti Japonijai dujas naudingomis sąlygomis.
Buvęs Rusijos ambasadorius Japonijoje Aleksandras Panovas išsakė savo nuomonę dėl pagerėjusių Rusijos ir Japonijos santykių: regione auga Kinijos galia. Praėjusį mėnesį tik išrinktas Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmojo vizito atvyko į Rusija, tuo kiek nustebindamas pasaulio bendruomenę. Tarp Kinijos ir Japonijos vyksta aršūs politiniai ginčai dėl salų, kurias Japonija vadina Senkaku, o Kinija – Diaoju ir kurias šiuo metu valdo Japonija.
Vis dėl to, „Japonija neatsisako ir vargu ar kada atsisakys nuo savo reikalavimų grąžinti visas keturias Kurilų salas“, - "Financial Times" cituoja anonimu norėjusį likti japonų valdininką.