Kelios uolos jūroje ir keli taiklūs vandalizmo proveržiai – tiek užteko, kad kristų didžiausių Japonijos įmonių akcijos. Tačiau ar Kinijoje kilęs smurtas dėl ginčytinų teritorijų, oficialiai priklausančių Japonijai, skaudžiai neatsilieps pačių kinų ekonomikai?
Dėl negyvenamų, japonų vadinamų Senkaku, o kinų – Diaoju salų konfliktai regione kyla nuo seno. Oficialiai salos japonams priklauso nuo 1895 m., tačiau kinai teigia, kad iki to laiko jos visą laiką priklausė jiems.
Seni nesutarimai įsižiebė šį mėnesį, kai rugsėjo 11 d. iš privataus savininko Japonija įsigijo tris iš penkių jai oficialiai dar nepriklausiusių salų. Kinijai, kurioje vyrauja stiprios nacionalistinės ir ypač prieš japonus nukreiptos nuotaikos, toks žingsnis pasirodė nepriimtinas.
Nacionalistinis smurto proveržis
Kelios dienos po salų nacionalizavimo 85 Kinijos miestuose nuvilnijo prieš Japoniją nukreipti protestai, kurie greitai peraugo į smurto proveržius. Buvo niokojamos japoniškos mašinos, deginamos Japonijos vėliavos, vandalai puolė japonų parduotuves.
„Honda“ ir „Toyota“ teigia, kad padegėjai smarkiai apgadino jų platintojų būstines, „Panasonic“ pranešė, kad pridaryta žalos jų gamykloje.
Kinijos valdžia pasmerkė šiuos išpuolius ir išsiuntė į gatves riaušių policiją ir kariuomenę, tačiau japonų įmonės Kinijoje buvo priverstos imtis saugumo priemonių ir stabdyti veiklą. Antijaponiškos nuotaikos sustiprėjo rugsėjo 18 d., minint 1931 m. Japonijos invazijos į Kiniją metines.
Praėjusią savaitę veiklą Japonijoje apribojo „Mazda“, „Mitsubishi“, „Toyota“, „Honda“, „Yamaha“. Kai kurias gamyklas uždarė „Panasonic“, „Canon“ ir „Sony“. Gamybą pristabdė ir automobilių dalių gamintojos „Omron“ bei „Komatsu“.
Mažmeninės prekybininkės „Aeon“, „Fast Retailing“, „Uniqlo“ ir „Seven&I“ buvo priverstos užverti šimtų parduotuvių ir prekybos centrų duris Kinijoje.
Į skaudžiausią vietą
Protestai nusmukdė Japonijos akcijų rinką. Po protestų „Nissan“ akcijos Tokijuje krito 5 proc., „Uniqlo“ – 7 proc., „Honda“ – 2,5 proc. „Fitch“ reitingų agentūra įspėjo, kad sumažins Japonijos eksportuotojų reitingus, jei smurto proveržiai tęsis.
„Nissan“ kyla didžiausia rizika, nes įmonės pardavimai Kinijoje sudaro 26 proc. užsienio pardavimų, po jos labiausiai rizikuoja „Honda“ su 20 proc. pardavimų. „Sharp“ ir „Panasonic“ irgi yra smarkiai priklausomos nuo Kinijos rinkos.
Skaičiuojama, kad dėl sustabdytos gamybos Kinijoje Japonijos automobilių gamintojai prarado jau apie 250 mln. JAV dolerių.
Japonijos ekonomika yra labai priklausoma nuo eksporto, ypač į Kiniją – didžiausią savo eksporto rinką. Naujausi duomenys rodo, kad Japonijos eksportas rugpjūčio mėnesį, palyginti su pernai, krito 5,8 proc. Japonijos eksporto paklausa mažėja dėl silpno JAV atsigavimo ir ES krizės, o dabar baiminamasi, kad prekybai dar labiau pakenks konfliktas su Kinija.
Kai kurie Kinijoje siūlo išnaudoti Japonijos pažeidžiamumą. Pavyzdžiui, „People's Daily“ laikraštis skatina valdžią imtis ekonominių priemonių prieš Japoniją. Siūloma nusitaikyti į Japonijos gamybos pramonę ir finansų paslaugas. Laikraštyje klausiama, ar Japonija pasiruošusi, kad jos ekonomika būtų grąžinta dvidešimt metų atgal.
Vienas iš Kinijos pareigūnų užsiminė ir apie obligacijų ataką. Jinas Baisongas iš Kinijos tarptautinės prekybos akademijos – Prekybos ministerijos padalinio – teigė, kad Kinija turėtų pasinaudoti savo, kaip didžiausios Japonijos kreditorės, statusu ir sukelti Japonijoje fiskalinę krizę.
Anot J. Baisongo, Kinija gali paaukoti savo „mažai vertės pridedantį“ eksportą į Japoniją už mažą kainą. „Yra aišku, kad Kinija gali suduoti stiprų smūgį Japonijai daug nenuskriausdama savęs“, – cituoja jį „The Telegraph“.
Žala abipusė
Kita vertus, Kinijos ekonomikai šiuo metu taip pat sekasi prastai. Manoma, kad šiais metais šalies ūkis gali augti mažiausiai per 22 metus, o užsienio investicijos rugpjūtį krito devintą kartą per dešimt mėnesių.
Kinijos vyriausybė teigia, kad konfliktas dėl salų gali pakenkti prekybos ryšiams su Japonija, kurie pernai siekė 345 mlrd. JAV dolerių, ir taip dar labiau sumažinti ekonominį augimą.
„Japonijos prekių ženklai yra vieni labiausiai vertinamų Kinijoje. Kinams labai svarbu, kad japonų investicijos būtų išsaugotos“, – BBC sakė Seijiro Takeshita, „Mizuho International“ direktorius, ir pridėjo, kad tiek Japonija, tiek Kinija gali nukentėti dėl salų ginčo.
Apie Japonijos įmonių pasitraukimą iš Kinijos kol kas kalbų nėra, tačiau kai kurie ekspertai tiki, kad antijaponiškos nuotaikos gali paskatinti įmones ilguoju laikotarpiu persvarstyti investicijas.
„Pasitraukti neįmanoma, tačiau verslo plėtojimo Kinijoje kaina auga, o tai gali paveikti sprendimus ateityje“, – „Reuters“ sakė Yoshide Soeya, Rytų Azijos studijų instituto, Kejo universiteto Tokijuje direktorius.
Pasak BBC, Japonijos socialiniuose tinkluose vyrauja įvairios nuomonės, tačiau yra ir raginančių japonus perkelti savo įmones į kitas Azijos šalis.
Be to, pasak Jiango Yuechuno iš Kinijos tarptautinių studijų instituto, japoniškų prekių boikotas Kinijoje turės ribotą įtaką trumpuoju laikotarpiu, nes Japonija žalos išvengs prekiaudama su kitomis Azijos šalimis.
Japonijos žiniasklaida įspėja, kad protestai gali sutrikdyti derybas dėl laisvos prekybos sutarties tarp Kinijos, Pietų Korėjos ir Japonijos.
Ginklavimosi pavojus
Konfliktas dėl Senkoku/Diaoju salų kenkia tiek Kinijos, tiek Japonijos ar net, kaip teigia kai kurie, viso pasaulio ekonomikoms, tačiau jis gali netikėtai būti naudingas kitiems ekonomikos sektoriams.
Aplink salas šiuo metu plaukioja Kinijos ir Japonijos žvalgybiniai laivai ir pradedama spekuliuoti dėl galimo susirėmimo jūroje ir ginklavimosi, kuris Azijoje buvo aprimęs, atsinaujinimo.
Investuotojams vis dažniau tenka įtraukti politinę riziką į savo skaičiavimus irjie suskubo bandyti išpešti naudos iš tokio veiksmų posūkio – Kinijos raketų gamintojos akcijos praėjusią savaitę išaugo 30 proc.
Faktai: Senkaku/Diaoju salos
Jas sudaro penkios salos ir trys rifai, bendras plotas – 7 kv. km
1895 m. salas savo teritorija paskelbė Japonija, Kinija teigia, kad jos jai priklauso nuo senovės
Po Antrojo pasaulinio karo salų valdymas atiteko JAV, o 1971 m. salos vėl atiduotos Japonijai
2010 m. dėl jų kilo stiprus diplomatinis ginčas tarp Kinijos ir Japonijos
2012 m. rugsėjo 11 d. Japonijos vyriausybė nusipirko salas iš verslininko Kunioki Kurihara, kuris seniau jas valstybei nuomodavo
Salos svarbios dėl prekybos kelių, žvejybos vietų, manoma, kad šalia yra naftos