Jungtinės Tautos anksčiau vaidino pagrindinį vaidmenį palaikant taiką pasaulyje, tačiau „tarptautinės tvarkos pamatai šiuo metu yra smarkiai sukrėsti“, sakė F. Kishida savo kalboje kasmetinėje JT pasaulio lyderių asamblėjoje.
Pasak jo, Rusijos invazija į Ukrainą pamina JT Chartijos filosofiją ir principus bei nuostatą, kad visos šalys turėtų laikytis teisinės valstybės principų. Rusija, nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, atmetė kritiką dėl savo veiksmų Ukrainoje.
„Turime pripažinti, kad Jungtinių Tautų vientisumui kyla pavojus dėl Rusijos, kuri yra JT Saugumo Tarybos narė, įsiveržimo į Ukrainą “, – sakė F. Kishida.
Anot jo, reformos buvo svarstomos beveik 30 metų.
„Mums reikia ne tik kalbų, bet ir veiksmų siekiant reformų“, – teigė jis.
Japonija jau seniai siekia reformuoti JT Saugumo Tarybą, teigdama, kad ją sukūrė Antrojo pasaulinio karo nugalėtojai ir kad ji neatspindi realios tarptautinės visuomenės padėties. Nuo 2004 metų Japonija kartu su Vokietija, Indija ir Brazilija kaip Keturių grupė remia reformos planą. Tačiau norint pasiekti pokyčių reikėtų sunkiai įgyvendinamo JT Chartijos pakeitimo.
F. Kishida sakė, kad Japonija yra pasiryžusi teikti didesnę paramą Jungtinėms Tautoms ir padėti joms atlikti svarbesnį vaidmenį užtikrinant taiką ir saugumą pasaulyje.
Nuo sausio mėnesio Japonija bus viena iš nenuolatinių Saugumo Tarybos narių. F. Kishida pažadėjo, kad Japonija „nuoširdžiai įsiklausys ne tik į didelius, bet ir į mažus balsus, kad sustiprintų teisinės valstybės principą tarptautinėje visuomenėje“.
F. Kishida, kilęs iš Hirošimos – pirmojo miesto, prieš kurį įvykdyta pirmoji pasaulio branduolinė ataka, – sakė, kad yra pasiryžęs sukurti pasaulį be branduolinių ginklų. Jis išreiškė nusivylimą dėl to, kad praėjusį mėnesį derybininkams nepavyko susitarti dėl JT Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, kuri laikoma kertiniu branduolinio nusiginklavimo akmeniu, nes ją atmetė Rusija.
F. Kishida sakė, kad nepraranda vilties. Jis taip pat teigė, kad yra pasirengęs be išankstinių sąlygų surengti derybas su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu dėl šios šalies branduolinio ginklo ambicijų ir Japonijos piliečių grobimo į Šiaurės Korėją.
