Protestai prieš nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ kūrimą atspindi verslo grupių, tarp jų ir užsienio, interesus, mano „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas, Lietuvos energetikos instituto mokslo tarybos pirmininkas akademikas Jurgis Vilemas.
„Protesto mitingai - būsimų galimų paslaugų teikėjų iš Vakarų interesų atspindys. Jie lobistinę veiklą pradėjo prieš dvejus trejus metus ir šiandienos protestuotojai kalbėjo jų mintimis“, - sakė jis interviu žurnalui „Ekstra“.
Anot J.Vilemo, pastaruoju metu buvo aiškiai jaučiamas lobizmas, kurį vykdė prancūzų bendrovė AREVA: „Ji daug kur patarinėjo, mėgino daryti įtaką mūsų energetikos sektoriui, bandydama įrodyti, kad vienintelis projektas - jų projektas: 1600 megavatų galios elektrinės, kokia dabar statoma Suomijoje“.
Tačiau, pasak akademiko, toks reaktorius Lietuvai, elektros jungtimis siejamoms Baltijos valstybėms yra ne tik per didelis, bet ir per brangus.
Jo nuomone, galimybė sukurti nacionalinį investuotoją su privačiu kapitalu išgąsdino didžiuosius verslo ryklius, kurie tikėjosi vienokiais ar kitokiais būdais įžengti į Lietuvos energetikos rinką.
„Į valstybės valdomus Rytų skirstomuosius tinklus (RST), norėdami juos privatizuoti, viltis dėjo ne tik Lietuvos turtingieji. Jais buvo suinteresuoti estai, o kai paskelbėme statysiantys naują atominę, paaiškėjo ir Pancūzijos kompanijų interesas dalyvauti privatizavimo procese. Lenkija irgi būtų buvusi ne prieš įsigyti šį kąsnį“, - sakė „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas.
„Leo LT“ nacionalinio investuotojo struktūra, pasak jo, iš esmės eliminavo RST privatizavimo procesą, dabar skirstomieji tinklai tampa konsorciumo dalimi, kurios privatizuoti nėra ekonominio būtinumo.
„Taigi, paliestas ne tik Lietuvos verslo grupių, kurios tikėjosi privatizuoti RST, bet ir užsienio kompanijų interesas. Gardus kąsnis išimtas iš rinkos. Todėl dabar matome bent tris keturis rinkos žaidėjus, kurių lūkesčiai nepasitvirtino“, - vertina J.Vilemas.
Pasak jo, atėjus privačiam investuotojui „NDX energija“, lobistai nebegalės daryti įtakos, privatus verslas neis į jokius sandorius, o pasirinks ekonomiškai naudingiausią variantą.
J.Vilemas atkreipia dėmesį, kad prancūzų verslo interesams Lietuvoje atstovauja „Dalkia“, „Rubikonas“: „Visa „Vilniaus energija“ jų rankose. Natūralu, kad jie buvo partneriai su AREVA. AREVA ir „Dalkia“ savininkai yra susiję“.
„Atrodytų, Artūras Zuokas, kaip dešiniųjų jėgų atstovas, turėtų būti už nepriklausomą energijos šaltinį. O jis kovoja todėl, kad sukūrus „liūtą“, viltis, jog AREVA bus monopolinis tiekėjas, žlugo. Štai kodėl, mano nuomone, A.Zuokas buvo su transparantais Vilniaus S.Daukanto aikštėje“, - sako J.Vilemas.
Akademikas „populistiniais“ vadina protestuotojų prieš „Leo LT“ visuomenei peršamus teiginius, kad „mūsų vaikai, anūkai paklius į verslo vergiją“.
„Tai grynai populistiniai teiginiai, kuriais vargu ar tiki patys šaukiantieji. Jų interesai, kaip minėjau, visai kitokie: vieni planavo privatizuoti Rytų skirstomuosius tinklus ir juos valdyti, kiti protegavo savą užsienio kompaniją. Ne vien AREVA“, - sakė J.Vilemas.
Anot jo, privataus kapitalo atėjimas natūraliai sukurs aplinką pasirinkti ekonomine prasme optimalų projektą, valstybė bus apsaugota nuo politizuotų ir toli gražu ekonomiškai ne optimalių sprendimų.
Pasak akademiko, „Leo LT“ sukūrimas Lietuvą padaro atsparią užsienio kapitalo invazijai į šalies energetikos sektorių.
„Turime reikiamą energetikos infrastruktūrą, branduolinės priežiūros struktūras, stiprų mokslinį potencialą. Tad kodėl mūsų energetikos sektorių turi valdyti pašaliečiai?“, - sako J.Vilemas.
