Akademikas Jurgis Vilemas mano, kad iš Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto pasitraukę lenkai tiksliai susiskaičiavo ne mūsų atominio projekto komercinę naudą, o žalą, Beje, akademikas buvo prognozavęs, kad Lenkija pirmoji pasitrauks iš projekto.
„Latvijos dalyvavimas VAE projekte man taip pat kelia rimtų abejonių, tad gali atsitikti taip, kad mus palaikys tik Estija. Kitas klausimas – iš kur lietuviai ir estai paims tiek pinigų statyboms, nes nei japonai, nei dar kas nors tokių lėšų mums neduos“, – dienraščiui „Respublika“ sakė J. Vilemas.
Branduolinių technologijų gamintojos „Hitachi“ susidomėjimas yra aiškus – ji dabar nebeturi nė vieno naujo užsakymo. Japonijoje ši įmonė turėjo paleisti vieną reaktorių, tačiau šioje šalyje atominiai projektai sustojo po Fukušimos katastrofos. „Hitachi“ dabar yra labai svarbu, kad užsakyta įranga tiesiog neprapultų.
Vakarų ekspertai mane patikino, kad „Hitachi“ niekur niekada nestatė jokių AE, o buvo tik įrangos tiekėja. Be to, ji gamina net ne visą branduolinę įrangą – aktyvioji reaktoriaus zona tiekiama iš JAV.
Baltijos šalys, jei iš VAE projekto nepasitrauks Latvija, privalės rasti labai didelius pinigus. Be valstybės paramos, negrąžinamų subsidijų pastatyti tokį objektą komerciniais pagrindais neapsimoka. Jo produkcija tiesiog negalės konkuruoti toje rinkoje, kuri šiandien jau yra susiformavusi.
O norint gauti milžiniškas paskolas, bankams būtinai teks įrodyti, kad VAE projektas bus gyvybingas, ekonomiškai pasiteisins toje aplinkoje, kuri šiame regione jau suformavo elektros energijos rinką. Elektros po 15 – 17 centų už kilovatvalandę aplinkui yra kiek nori, todėl ir VAE produkcija negalės kainuoti brangiau.
Yra dar viena problema – branduoliniams projektams bankai skolina už labai dideles palūkanas. Net tokioje šalyje kaip Jungtinė Karalystė kompanijoms praeina noras statyti AE vos išgirdus bankų siūlomas paskolų kainas.
Visame pasaulyje AE projektai yra labai rizikingi, be tiesioginės valstybės finansinės paramos dažnai linkę žlugti. VAE ekonominę naudą būtų galima pagrįsti tik tuo atveju, jei projekto šalių vyriausybės skirs dideles subsidijas. Bet žinant šiandienines mūsų valstybių biudžetų situacijas, tai sunkiai įsivaizduojama.
Ministras A. Sekmokas yra paskelbęs, kad po Naujųjų metų jau bus pasirašomos statybų koncesijos sutartys, o tik kitais metais – deramasi su bankais. Keista: nežinai, kaip finansuosi objektą, bet jau susitari, kad jį statysi, „Respublikai“ sakė akademikas.
Taip pat skaitykite:
