Netyla diskusijos, ar Jonas Prapiestis yra tinkamas kandidatas į laikinojo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas. Teigiama, kad jo kandidatūros teikimas negali būti suderinamas su Lietuvos, kaip teisinės valstybės, statusu.
Šiandien, protestuodami prieš Prezidento Valdo Adamkaus ketinimą Seimui siūlyti Joną Prapiestį į minėtas pareigas, prie Prezidentūros rinksis Investicinės Kauno holdingo kompanijos (KHK) indėlininkai. KHK priklausė praėjusiame dešimtmetyje iš gyventojų indėlius rinkusiam ir skandalingai bankrutavusiam EBSW koncernui.
Smūgis teisinei valstybei?
Per pastarąsias dienas tai jau nebe pirma kritika J. Prapiesčio kandidatūrai. Birželio 26 d. Piliečių Santalkos vardu Jonas Algirdas Kronkaitis išplatino viešą laišką Respublikos Prezidentui, kuriame V. Adamkus yra raginamas prieš priimant galutinį sprendimą nuodugniai susipažinti su Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti surinkta medžiaga.
Laiške atkreipiamas dėmesys, kad 1992-1996 metais, J. Prapiesčiui vadovaujant Teisingumo ministerijai, Vyriausybė nesiėmė pakankamų priemonių, kad būtų apsaugotas viešasis interesas, ir taip buvo sudarytos sąlygos EBSW koncernui perimti daugiau nei pusantro šimto sėkmingai dirbusių šalies įmonių, kurios vėliau buvo sužlugdytos. J. Prapiesčio kompetencijoje tuomet buvo Vyriausybės priimamų teisės aktų peržiūrėjimas ir balsavimas už juos.
„Būtent ši Vyriausybė perdavė į EBSW koncerno rankas Valstybinį komercinį banką ir teikė šiam koncernui dosnias paskolas su valstybės garantija. Būtent dėl šios Vyriausybės globotos verslo grupuotės veiksmų piliečiai ir valstybė prarado daugiau nei du milijardus litų – tuo metu tai sudarė pusę metinio Lietuvos biudžeto“, - rašoma laiške.
Nuogąstaujama, kad EBSW koncerno bylos gali būti nagrinėjamos ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Tokiu atveju J. Prapiesčio paskyrimas šio teismo vadovu dar labiau sumažintų pasitikėjimą teismais ir „suduotų stiprų smūgį teisingumo šalyje pasigendantiems ir jo laukiantiems žmonėms“.
Laiške įspėjama, kad tokio poelgio „nesuprastų ir nepateisintų piliečiai, norintys gyventi teisinėje Lietuvos valstybėje“.
Kritika V. Adamkaus sprendimui buvo išsakyta ir birželio 24 d. vykusiame Teisėjų tarybos posėdyje, kuriame buvo svarstoma J. Prapiesčio kandidatūra. „Balsas.lt“ primena, kad tądien Lietuvos visuomeninių organizacijų atstovai priekaištavo, jog siūlomas kandidatas neatitinka teisėjų nepriekaištingos reputacijos kriterijaus. Buvusios disidentės sesuo N. Sadūnaitė, Sausio tryliktosios brolijos atstovė J. Bieliauskienė ir Lietuvos Sąjūdžio tarybos narė S. Veverskienė pareiškime Teisėjų tarybai teigė, kad „Prezidentas ir jo aplinka, veikdami kartu ir tenkindami siaurų grupių interesus, visiškai pamynė Lietuvos visuomenę“.
Prezidentas savo sprendimu neabejoja
Prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė aiškino, kad šalies vadovui nekyla jokių abejonių dėl J. Prapiesčio. Be to, ji pabrėžė, kad V. Adamkus J. Prapiestį į pirmininką siūlo tik laikinai, nes pirmininką bus galima skirti tik tuomet, kai bus baigtas formuoti visas teismo korpusas. Jos teigimu, kai kurios politinės partijos bando vilkinti teisėjų paskyrimą Seime, todėl dar kol kas nėra pritarta trijų teisėjų paskyrimui į LAT.
Nepaisant visuomeninių priekaištų, beveik visi tarybos nariai balsavo už J. Prapiesčio kandidatūrą. Prieš pasisakė nuo liepos 8-osios kadenciją baigiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Vytautas Greičius.
Konfliktas tarp kadenciją baigiančio LAT vadovo ir prezidento iškilo dar 2006 metais, kai šalies vadovas pareiškė nepasitikįs AT pirmininku nei kaip pareigūnu, nei kaip žmogumi. V. Greičius viešai atsikirto, jog prezidentą suklaidino jo patarėjai. Nesutarimus sukėlė kadaise iš darbo milicijoje už girtavimą išvyto ir į kitas skandalingas istorijas įsipainiojusio, buvusio paukštyno kompartijos sekretoriaus V. Margevičiaus paskyrimas Biržų apylinkės teismo pirmininku. Vėliau paaiškėjo, kad V. Greičius buvo teisus ir išties laiku informavo prezidentūrą išdėstydamas savo poziciją ir argumentus. Vis dėlto manoma, kad tai tik formalioji nesutarimų priežastis. Skiriasi V. Greičiaus ir V. Adamkaus aplinkos požiūris į rengiamą naują teismų įstatymą. Administracinių teismų, kuriuos daug kas laiko tapus politiniu susidorojimu su neįtikusiais pareigūnais, atskirumą ir uždarumą ginanti šalies vadovo aplinka ir Vyriausiojo administracinio teismo vadovybė atkakliai priešinasi mėginimui įdiegti kasacinio skundo Aukščiausiajam Teismui galimybę. Šiuo metu po dviejų pakopų administracinio teismo, bylinėjantis su valstybe, skųstis Lietuvoje nebėra kam.
