Pokalbių laidoje „Kitokie pasikalbėjimai“ dalyvavęs krepšininkas iš vedėjo Justino Jankevičiaus sulaukė dovanos – Vilniaus „Ryto“ marškinėlių.
Tiesa, šou pabaigoje puolėjas iš Kauno sostinės ekipos marškinėlių su savo pavarde ir 88-uoju numeriu nepriėmė.
„Padėk, kur buvo“, – laidos vedėjui atrėžė Mačiulis.
Maža to, Lietuvos rinktinės puolėjas taip pat atskleidė, kad „Rytas“ juo aktyviai domėjosi prieš septynerius metus, kuomet Mačiulis atsigavo po sunkios traumos. Krepšininkas atviravo, kad su tuometiniais Vilniaus komandos vadovais jis buvo susitikęs, tačiau derybos stipriai nepasistūmėjo.
„Ne, tikriausiai, nelabai, – į klausimą, ar kada nors žaistų „Ryte“ atsakė Mačiulis. – Man „Rytas“ yra skambinęs, esu susitikęs su tais žmonėmis, esame pasikalbėję iš pagarbos, bet priėjome nuomonės, kad ten nežaisiu“, – atviravo Mačiulis.
Krepšininkas pokalbio metu taip pat sulaukė klausimo iš publikos, ar kitą sezoną jis sutiktų žaisti „Žalgirio“ gretose.
„Jei pasiūlys“, – rimtu veidu atkirto Mačiulis.
Per savo karjerą 33-ejų kaunietis yra vilkėjęs ne vieno pajėgaus Europos klubo marškinėlius. Mačiulio karjeros kelias tiesėsi per Milano „AX Armani Exchange“, Atėnų „Panathinaikos“ ir Madrido „Real“ ekipas, tačiau kadaise gimtajame mieste buvo ir taip, kad didelių vilčių puolėjas specialistams neteikė.
Pokalbio metu Mačiulis prisiminė griežtą tuometinių „Žalgirio“ vadovų verdiktą, šiam dar rungtyniaujant dublerių ekipoje bei keistą situaciją, patenkant į klubo sistemą.
„Antrajame divizione pradėjau žaisti tuomet, kai man buvo 16 metų, ber pirmą atlyginimą gavau tik būdamas 17-os. „Žalgirio“ vadyba tuomet man pasakė, kad nesu perspektyvus, sakė, kad iš manęs nieko nebus. Užėjome pasikalbėti, užėjome dviese, neminėsiu pavardžių. Tas kitas komandos draugas vėliau išėjo į NBA, o vadovai man pasakė: „Tu esi niekas, o čia yra NBA. Tau negalime mokėti, o jam mokėsime.
Į dublerius apskritai patekau su keista situacija. Treneris Rimantas Grigas paskambino mums su Rolandu Alijevu, pakvietė į treniruotę ateiti ir pasikalbėti. Išlipome prie LKKA universiteto (dabartinio LSU), nuėjome į Ąžuolyną, susiradome trenerį, o abu buvome su džinsiniais šortais, nepasiruošę.
Treneris Grigas tuomet mums pasakė: „Na, vaikučiai, treniruositės?“ Mes pasakėme, kad atėjome pasikalbėti, o jis: „Ne, ne. Apačioje jau mankštą daro. Norite – sportuokite, o jei ne, tai eikite namo.“ Taip parodėme norą būti ten ir taip prasidėjo mūsų kelias“, – prisiminė Mačiulis.
Puolėjas atviravo, kad pirmasis jo atlyginimas būnant 17-os metų siekė apie 300 litų. Vėliau jam teko stažuotis Kėdainių „Nevėžio“ ekipoje, o 2005-aisiais buvo pravertos pagrindinės „Žalgirio“ komandos durys.
Po ketverių metų, 2009-aisiais, Mačiulis išvyko į Milaną. Po traumos jis reabilitavosi tuometinėje Kauno „Baltų“ ekipoje, o vos tik atsigavęs grįžo atgal į Italiją – Sienos „Montepaschi“ ekipą.
Ten Mačiulis tik užbaigė sezoną 2012-aisiais, o nuo rudens sukirto rankomis su „Pao“, kur praleido dvejus metus. Laikotarpis Graikijos sostinėje Mačiuliui įsiminė ne tik patirtimi žaidimo prasme.
„Olympiakos“ sirgaliai yra išdaužę mano automobilio langus. Ten sprogdina, šaudo iš signalinių raketų, Graikijoje tai yra normalu.
Darai apšilimą, kažkas pokši. Tai jau reikia dairytis, kur skrenda. Kartą degė komandos draugo šortai. Teko gesinti.
Aukščiausią tašką situacija pasiekia, kai fanai pradeda mėtyti petardas. Sprogus joms, suolelis pakyla, tada reikia bėgti. Sėdėjau per minutės pertraukėlę, treneris kažką aiškino ir, būnant lėtesnės reakcijos, tik vėliau pajutau, kad kažkas dega, o mane jau tempia“, – aistringus graikų sirgalius nupasakojo Mačiulis.
O su kuriuo žaidėju jam žaisti buvo didžiausias malonumas?
Mačiulis į šį klausimą turėjo aiškų atsakymą.
„Diamantidis yra labai paprastas ir ramus žmogus už aikštelės ribų, be jokių užklasinių veiklų. Aikštėje rasdavome bendrą kalbą. Klube su juo žaisti buvo vienas malonumas“, – teigė lietuvis.
Visą laidos įrašą galite rasti čia:
