Maskvos meras Jurijus Lužkovas pareiškė ketinimą uždrausti prekybą matrioškomis miesto centre – Senajame Arbate.
„Panaikinsime šią vulgarią prekybą matrioškomis. Jos vietoje įrengsime bukinistų prekystalius. Svajoju – vaikščiosiu tarp bukinistų ir vartysiu knygeles apie bitininkystę“ – sakė Maskvos meras per dalykinius pusryčius „Russkaja gazeta“ redakcijoje.
Merui bukinistų idėją mestelėjo jo draugas, akademikas Šmidtas. Be matrioškų, meras ketina šluoti ir kailinių ausinių kepurių bei ordinų prekybą. Tą patį rytą meras kalbėjo ir apie kitas „grandioziones" idėjas, pavyzdžiui, Obės upės vagos pasukimo į pietus galimybę.
Gegužės pabaigoje, UEFA taurės rungtynių finalo tarp „Machester United" ir „Chelsea" laikotarpiu Maskvoje sklandė anekdotas: „Jei mieste pamatysite žmones su ausinėmis kepurėmis, vatinukais ir veltiniu apavu, žinokite – tai anglai“.
Koks mūsų reikalas matrioškos Maskvoje? Ogi, labai jau pažįstamas prekinis asortimentas. Pilies gatvės 23 namo – sovietinės/antisovietinės architektūros „perlo“ pasaže prekiaujama ir tokiomis pačiomis matrioškomis, ir sovietų karine atributika – kepurėmis, ordinais, antpečiais. Ir laimingų turistų, pasipuošusių kailinėmis kepurėmis, matėme Pilies gatvėje.
Maskva, Senasis Arbatas
O štai Vilniaus „madonos":
2005 metų pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje rašoma: „... ketinama atsisakyti prekybos vietų Pilies g. 23 namo pasaže. Prekiaujantieji tautodailininkų sukurtais drabužiais ir kitais stambesniais daiktais persikels į Tymo kvartalą...“
Šiandien juridinės aplinkybės lėmė, kad Senamiesčio savivaldybės kompetencija prekybos vietų Pilies g.23 namo priemenėje nebesiekia. Nustatyta, kad tai yra namo teritorija ir prekeiviai patys susitaria su gyventojais.
Taip tvirtina Senamiesčio seniūnijos vyresnioji specialistė Ramutė Gorkovec. Specialistė sako, kad kitoms prekybos vietoms išduodamuose leidimuose nurodytas draudimas prekiauti pramoninėmis prekėmis ir nacionalinei tautodailei nepriskiriamais kūriniais. O jei prekeivius policija ir sudraudžia, tai trumpam paslėpę savo turtą jie netrukus vėl prekiauja.
Taigi matrioškų ir sovietinės armijos kepurių, dideliam JAV ir D. Britanijos turistų liūdesiui, Vilniaus gatvėse neturėtų būti parduodama. Tačiau kodėl šiais tolerantiškos demokratijos laikais nacionalinės mažumos negalėtų prekiauti savo tautodailės dirbiniais?
Ar maskvėnų matrioškos skiriasi nuo vilniškių? Kur čia vulgarumas, kur čia tolerancija? Ką manote, gerbiamas skaitytojau?
