Šimtai palestiniečių yra laikomi Izraelio kalėjimuose nepateikiant jiems jokių kaltinimų. Minėti asmenys neturi jokių galimybių tikėtis sąžiningo teismo. Net ir juos ginantiems teisininkams neleidžiama susipažinti su surinktais įrodymais. Kai kurios Vakarų vyriausybės jau išreiškė savo susirūpinimą dėl tokios praktikos, tačiau Izraelis nenusileidžia, rašo „Der Spiegel“.
Kamera yra vos kelių kvadratinių metrų dydžio ir joje nėra langų. Ant grindų guli numestas čiužinys, šalia jo grindyse yra ir skylė, ciniškai vadinama „turkišku tualetu“, gamtiniams reikalams atlikti.
Mohammedas Othmanas šiaurinėje Izraelio dalyje esančiame Kišono sulaikymo centre yra kalinamas beveik mėnesį. Tačiau nei jis pats, nei jį ginantis teisininkas tiksliai nežino, kokie kaltinimai jam inkriminuojami. M. Othmanas buvo įkalintas kaip administracinis kalinys – hebrajų kalba tai skamba Maazar Minhali. M. Othmanas yra vienas iš maždaug 335 palestiniečių, atsidūrusių tokioje situacijoje.
Žmogaus teises ginanti organizacija „B'Tselem“ savo ataskaitoje teigia, kad daugiau nei trečdalis tokių administracinių kalinių lieka už grotų ilgiau kaip pusmetį, o trečdalis net ilgiau nei metus. 8 proc. lieka įkalinti ilgiau nei porą metų. Izraelio kariuomenė patvirtino šiuos skaičius, tačiau pareiškė, kad pastaraisiais metais jie mažėja.
Tariamai apkaltinantys įrodymai
Tačiau ši praktika yra problematiška tokiai demokratijai kaip Izraelis. Kariniai teisėjai sprendžia, ar kalinimas bus pratęsiamas. Dažniausiai jie tik patvirtina pasiūlymus, kuriuos jiems pateikia kaltintojai, savo ruožtu informaciją gavę iš Izraelio vidinės žvalgybos tarnybos „Shabak“. Tariamai sulaikytuosius apkaltinti galintys įrodymai neatskleidžiami nei patiems sulaikytiesiems, nei jų advokatams.
Surinkta medžiaga yra slapta ir ja negalima dalintis su suimtuoju dėl „saugumo sumetimų“, teigia Izraelio kariuomenės atstovas. Jis pripažino, kad toks bylos nagrinėjimas „be jokių abejonių gali būti klaidingas“. Kitais žodžiais tariant, negalima tikėtis sąžiningo teismo proceso.
Salemo karinis teismas šiaurinėje Vakarų Kranto dalyje jau triskart pratęsė M. Othmano sulaikymo terminą. Pagal Izraelio įstatymus sulaikytą palestinietį be jokių kaltinimų galima laikyti įkalintą iki 90 dienų. Be to, karinio apeliacijų teismo teisėjas gali pratęsti šį terminą dar 90 dienų.
Paskutinysis M. Othmano bylos nagrinėjimo posėdis buvo surengtas šį pirmadienį. Nors teisėjas Eliahu Nimnis nesuteikė žvalgybos agentams prašomų 23 dienų kaltinamajam ištardyti, jis pritarė, kad M. Othamno sulaikymo terminas būtų pratęstas dar 10 dienų. Išgirdęs M. Othmano teisininko pastabas, teisėjas pareiškė, kad šių 10 dienų reikia tam, kad būtų išaiškinti palestiniečiui mesti įtarimai. Paleisti M. Othmaną būtų rizikinga, manė teisėjas.
Siaubingos sąlygos
Organizacija „Adameer“ suorganizavo M. Othmanui teisininką, kuris jį gintų teisme. 33 metų palestinietis savo teisininkui skundėsi itin prastomis kalinimo sąlygomis ir teigė buvęs tardomas kelias valandas be jokio pertrūkio. Vieną kartą jis buvo kvočiamas nuo 13 val. 45 min iki 1 val. 20 min nakties. Kai M. Othmanas išsekęs užmigo, tardytojai ant jo galvos ėmė pilti šaltą vandenį.
M. Othmanas vis dar nežino, kuo yra kaltinamas. Jis savo teisininkui teigė, kad per tardymą pareigūnai neminėjo jokių konkrečių datų, vardų ar įvykių. Kuo kaltinamas šis palestinietis, „Der Spiegel“ patys pabandė vietinėje žvalgybos tarnyboje ieškoti atsakymo į šį klausimą. „Mes negalime patenkinti jūsų prašymo“ - atsakymą su tokiu tekstu gavo žurnalo korespondentai. Telefoninis pokalbis, kurio metu žurnalistai pasiteiravo, kaip šis skaidrumo trūkumas yra suderinamas su teisės viršenybės principu, baigėsi žvalgybos atstovės patikinimu: „Viskas vyksta pagal įstatymą ir tvarką. Pasitikėkite mumis“.
Kai kurios Vakarų ambasados susidūrė su panašia patirtimi. Švedija, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai, netgi nesugebėjo sužinoti M. Othmano sulaikymo priežasties. Švedija ir kitos valstybės išreiškė protestą.
Izraelio kariuomenė pareiškė, kad administraciniais areštais yra taikomasi į įtariamus teroristus. Tačiau M. Othmano atveju tai labai abejotina priežastis. Jis buvo sulaikytas rugsėjo 22 dieną, kai Alenbio tiltu bandė patekti iš Jordanijos į Vakarų Krantą. Jis grįžinėjo iš vizito Norvegijoje, kur be kita ko susitiko su šios šalies finansų ministre Kristin Halvorsen.
„Negerbia taikių protestų“
Dalis Vakarų diplomatų jau laidavo M. Othmano nekaltumą. Šis vyras yra žinomas dėl savo griežtos pozicijos atmetant smurtą. Savo gimtajame Jajuso miestelyje jis organizavo protestus, prieš Izraelio statomą sieną, kuria esą siekiama gintis nuo teroristų. M. Othmanas ir jo bendražygiai protestuose ypač aiškiai teigė, kad, statydamas sieną, Izraelis iš miestelio gyventojų nusavina dalį jų žemės.
Faktas, kad Izraelis sulaikė nesmurtinių protestų šalininką papiktino dalį Vakarų diplomatų. „Dauguma palestiniečių šį ženklą interpretuoja kaip įrodymą, kad Izraelis negerbia netgi teisės į taikius protestus“ - teigia vienas užsienio apžvalgininkas.
Izraelio vyriausybė tik trūkčioja pečiais dėl tokių kaltinimų. Net nėra aišku, kam tenka politinė atsakomybė dėl „administracinių areštų“. Kai „Der Spigel“ pateikė paklausimus Izraelio Gynybos ministerijai, ši žurnalistus nukreipė į ministro pirmininko biurą, o šis liepė klausti Teisingumo ministerijos. Ši galiausiai nusiuntė žurnalistus atgal į Gynybos ministeriją. Ši taip ir nepateikė jokių atsakymų.
