Keturi iš penkių Izraelyje gyvenančių žydų mano, kad Dievas yra, ir tai didžiausias taip manančiųjų skaičius per du dešimtmečius, kai atliekami tokio pobūdžio tyrimai.
Tyrimas „Izraelio žydų tikėjimas, papročių laikymasis ir vertybės“ atliktas 2009 metais, bet paskelbtas tik dabar, išsamiai išnagrinėjus gautus rezultatus, praneša Izraelio dienraštis „Haaretz“. Pirmieji du tyrimai atlikti 1991 ir 1999 metais.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad 70 proc. respondentų mano, kad žydai yra „išrinktoji tauta“, 65 proc. – kad Tora ir Dievo įsakymai yra nuo Dievo, o 56 proc. tiki pomirtiniu gyvenimu.
Apskritai, per dešimtmetį padidėjo žydų religingumas ir ištikimybė tradicijoms – priešingai nei 1991-1999 metų laikotarpiu, kuris pasižymėjo masine žydų emigracija iš buvusios Sovietų Sąjungos. Be kita ko, nustatyta, kad mažiau nei pusė Izraelio žydų mano, kad, susikirtus tradicinei žydų teisei ir demokratijai, visada pirmenybė turi būti skiriama demokratinėms vertybėms.
Tyrimą atliko Izraelio demokratijos instituto Gutmano tyrimų centras ir Avi Chai fondas. Buvo apklausti 2803 Izraelio žydai.
Nustatyta, kad tik 46 proc. žydų dabar save laiko netikinčiais – 1999 metais tokių buvo 52 proc., o 22 proc. save laiko ortodoksais arba ultraortodoksais (16 proc. 1999 metais). Likusieji 32 proc. save priskiria prie tradicinių žydų, ir šis skaičius beveik nepasikeitęs nuo ankstesnio tyrimo.
Pasikeitimai identifikuojant save taip pat atsispindėjo atsakant į klausimus apie tradicinius žydų dalykus. Pavyzdžiui, 55 proc. tiki, jog yra kilę iš Mesijo (45 proc. 1999 metais ir 53 proc. 1991 metais). 37 proc. apklaustųjų mano, kad žydas, kuris nesilaiko tikybos priesakų, kelia pavojų visai žydų tautai (anksčiau atitinkamai 30 proc. ir 35 proc.).
Tyrimo autoriai nurodo dvi religingumo stiprėjimo visuomenėje priežastis. Viena vertus, 1991-1999 metais atvykę emigrantai religingumo lygį sumažino, tačiau jie integravosi į Izraelio visuomenę ir ėmė labiau paisyti tradicijų. Kita vertus, įtakos turėjo demografiniai pokyčiai, kadangi ortodoksų ir ultraortodoksų šeimose gimsta daugiau vaikų.
Religingumo sustiprėjimą atspindėjo apklaustųjų požiūris ir į kitus dalykus. Pavyzdžiui, tik 44 proc. mano, kad, jei kertasi tradicinė žydų teisė ir demokratinės vertybės, turi būti paisoma pastarųjų. 20 proc. mano, kad pirmenybė visada turi būti teikiama žydų teisei, o 36 proc. sakė, kad vienąkart galima pasielgti vienaip, kitąkart – kitaip.
Nustatyta, kad padaugėjo atliekančiųjų religinius ritualus. Pavyzdžiui, 85 proc. mano, kad svarbu ir labai svarbu švęsti žydų šventes, kaip numato tradicijos (63 proc. 1999 metais). Be to, 70 proc. teigia, kad „visada“ ar „dažnai“ per Paschos šventę nevalgo su mielėmis keptos duonos (67 proc. 1999 metais).
61 proc. apklaustųjų mano, kad valstybė turi užtikrinti, jog viešasis gyvenimas vyktų pagal žydų tradicinę religiją, ir tai žymus padidėjimas nuo 44 proc. 1991 metais.
Tačiau respondentai nori, kad būtų užtikrinta jų pasirinkimo laisvė. Pavyzdžiui, nuo 58 iki 68 proc. atsakė, kad per šabą (nuo penktadienio vakaro iki šeštadienio vakaro) turi būti leista dirbti prekybos centrams, viešajam transportui, kavinėms, restoranams ir kino teatrams, kad vyktų sporto renginiai.
Be to, 51 proc. sakė, kad jie yra už civilinės santuokos įteisinimą Izraelyje.
