Teisėsauga vakar pranešė pareiškusi įtarimus Panevėžio rajono merui ir Valstiečių – žaliųjų partijos pirmininko pavaduotojui Povilui Žaguniui dėl piktnaudžiavimo tarnyba įmonės „Panevėžio melioracija“ naudai. Meras P. Žagunis yra šios bendrovės akcininkas ir valdybos narys. Taip pat vakar, pranešta, kad Finansinių nusikaltimų tarnyba atlieka didžiulį tyrimą, kuriame dėmesio sulaukė ir kitas Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio pavaduotojas Seimo narys V. Rinkevičius. Povilas Žagunis vakar sustabdė savo narystę partijoje. Tačiau iš pareigų Panevėžio rajono savivaldybėje nepasitraukė.
Tad kaip dabartinių įvykių šviesoje atrodo ne kartą deklaruotas valstiečių skaidrumas ir nepakantumas korupcijai?
Šį klausimą uždavėme Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų instituto lektorius daktarui Virgiui Valentinavičiui, kuris komentuodamas šiuos vieną po kito kylančius korupcinius skandalus partijos viduje, nebuvo nustebęs. Anot jo, to buvo galima tikėtis.
„Kai į valdžią ateina žmogus, kuris skaičiuoja turtą ne tūkstančiais ir milijonais, o dešimtimis ir šimtais milijonų, viso to buvo galima tikėtis. Tai tiek, kad mes dabar matome, kaip griūva valstiečių rinkiminiai pažadai. Vienas iš jų buvo pakelti skaidrumo standartą į neregėtas aukštumas. Ir būti ne tokie, kaip iki šiol buvo tradicinės partijos. Norėjo jie būti geresniais“, - teigia Virgis Valentinavičius.
„Tai vien tik Ramūno Karbauskio paaiškinimas, kad Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis neturi atsistatydinti ir pasitraukti iš mero pareigų, todėl, kad iki tol joks kitas meras tokiose situacijoje nėra pasitraukęs, tai reiškia, kad valstiečiai yra lygiai tokie patys kaip ir kiti. Ir tas žadėtas aukštas standartas neįgyvendinamas“, - tikina politologas.
Panašumas į Viktorą Uspaskichą?
Anot politologo, Ramūnas Karbauskis dar nė nesuprato, kad jau yra politikas, o ir pati partija turi įmonės bruožų. „Bet kalbant plačiau, tai didžiausia problema, kad R. Karbauskis yra ne tik valdančios frakcijos vadovas, bet ir didžiulės įmonės „Agrokoncernas“ vadovas. Su milijoniniais interesais ir su galimybėmis maloninti žmones savo finansinės galios dėka. Ir Greta Kildišienė iš tikrųjų buvo gavusi malonių neaiškiomis aplinkybėmis. Bet pats tas faktas, kad valstiečių partijos, vadovaujančiose struktūrose ir tarp narių yra labai daug „Agrokoncerno“ vadovaujančių darbuotojų. Tai čia vėl įrodo, kad tai yra partija, turinti UAB bruožų“, - teigia pašnekovas.
Virgis Valentinavičius įžvelgia panašumą ir su pačiu Viktoru Uspaskichu. „Tas turčius – politikas, jo politiniai instinktai visada godžiai vienodi. Aš nematau principinio skirtumo tarp Ramūno Karbauskio pažadų apdovanoti kiekvieną Lietuvos vaiką tautiniu kostiumu. Nesvarbu, ar tai J. Statkevičiaus pagerintu ar labiau standartiniu. Tai nieko nesiskiria nuo ledų, kuriuos Viktoras Uspaskichas mėtė iš sraigtasparnio per Kėdainių agurkų šventę. Tai yra rinkėjų pirkimas, taip elgiasi ne politikas, o verslininkas. Ir išeina, kad R. Karbauskis yra eilinis oligarchas Lietuvos politikos porceliano parduotuvėje“, - konstatuoja V. Valentinavičius.
Nesupranta, kad yra politikas
Politologas Virgis Valentinavičius paklaustas, ar įžvelgia galimybę, kad Ramūnas Karbauskis išsivalys partiją nuo su korupciją siejamų asmenų, teigia, kad tam šansų yra mažai. „Ramūno Karbauskio buvęs populiarumas mūsų akyse tirpsta. Jo elgesys nesikeičia: jis labai pasitiki savimi. Kadangi buvo sėkmingas verslininkas tai toks „jūros iki kelių“ įvaizdis lieka. Jis iki šiol nepripažįsta, kad su Greta Kildišiene ten kažkas buvo. Ir iki šiol nepripažįsta žiniasklaidos teisės domėtis jo privačių gyvenimu. Jis iki šiol nesupranta, kad jis kaip politikas, jis pakliuvo po padidinamuoju stiklu ir kažkokie kliedėjimai apie privataus gyvenimo saugojimą, jie reiškia, kad jis nesupranta, kokį darbą jis dabar dirba.
Politikas, kuris viešai postringauja apie šeimos tvirtumą, apskritai neturi teisės slėpti savo privataus gyvenimo. Jis turi parodyti, kad jo gyvenimas atitinka tai, ką jis kalba. Tai mes šitų dalykų nematome. Ir tie visi Ramūno Karbauskio poniški verslo instinktai „darau, ką noriu, o jus pasiuskit“, tai aš nematau, kad jie keičiasi, nematau, kad jis pasiduoda auklėjimui žiniasklaidos ir viešosios nuomonės“, - teigia pašnekovas.
„Prognozės tokios, kad jis arba pasikeis ir pradės daryti išvadas, arba bus taip ir toliau. Mano galva labiau tikėtinas yra antrasis variantas. Nes kol kas požymių kažkokio tai judėjimo į didesnį skaidrumą ir sąžiningumą, nematyti. Yra tik pasipriešinimas ir neigimas bet ko, kas žiniasklaidoje yra paskelbiama priešiško. Karbauskis elgiasi Algirdas Butkevičius paskutiniais mėnesiais prieš rinkimus. Neigia savo ir partijos problemas dėl skaidrumo. Ir aiškina, kad čia yra kažkoks tai piktavalių sąmokslas prieš nuostabų žmogų Karbauskį“, - teigia Virgis Valentinavičius.
Pažadėti yra lengviau, nei išpildyti
Tą patį klausimą uždavėme ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovui Sergejui Muravjovui.
Jis kalbėdamas apie politikams privalomą skaidrumą, teigia, kad visada pažadėti yra lengviau, nei tuos pažadus išpildyti. „Suprantu, kad valstiečių ir žaliųjų sąjunga turėjo ypatingai gerą galimybę, būdama pakankamai nauja politinė jėga, nevaržomai deklaruoti savo vertybes. Nes buvo sunku patikrinti ir suprasti kaip iš tikrųjų viskas atrodys realybėje, kaip partijos politikai veikia Seime, savivaldybėse.
Dažnai pažadėti yra lengviau, nei tai daryti. Tai tiesa yra tokia, kad šios kadencijos Seime yra daugiau politikų, kurie yra pasiryžę rodyti gerąjį pavyzdį ir bent jau deklaruoti savo susitikimus su interesų grupių atstovais. Koks turėtų būti standartas politikams ir ko tikisi visuomenė. O visuomenė tikisi vis didesnio skaidrumo. O standartas politikui turėtų būti ne vien sugebėjimas reaguoti į užduodamus jam klausimus, bet ir rodyti atitinkamą ir gerą pavyzdį“, - sako Sergejus Muravjovas.
„Akivaizdu, kad Lietuvoje verslininkų, einančių į politiką, daugėja. Puikiai suprantame, kad ilgainiui jų bus tik daugiau. Ir tai nebūtinai yra blogai. Nes tai yra protingi žmonės, kurie turi daug įvairių idėjų. Tačiau labai yra svarbu, kad jie valdytų savo interesus ir neatsirastų interesų konfliktų. Ir mes nuo jų kaip mokesčių mokėtojai, nenukentėtume. Arba mes galime gauti netinkamus sprendimus, kurie tarnauja vienai ar kitai interesų grupei“, - teigia „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas.
Kartais politikai skaidrumą tiesiog pamiršta
Sergejus Muravjovas taip pat teigia, kad patys rinkėjai ir politikai kreipia dėmesį į skaidrumo sąlygos. „Džiugu, kad politikai supranta, kad skaidrumas yra žodis, kuris rinkėjui patinka. Ir jo vartojimas įpareigoja ir tai yra gerai žinia mums – Lietuvos gyventojams. Nes kai pasakai, kad nori siekti skaidrumo ir būsiu skaidrus, tai manau, kad šiais laikas yra būtina taip ir daryti. Nes kitaip, vargu ar už jį mes balsuosime už juos dar kartą. Matome iš tyrimų, kad žmonės nebenori tuščių pažadų ir laukia, kol žmonės ir valstybės tarnautojai ne vien priiminės įstatymus, bet imsis konkrečių veiksmų korupcijai pažaboti ir skaidrumui padidinti“, - teigia S. Muravjovas.
„Piliečiai vaidina labai svarbų vaidmenį ir turime teisė priminti politikams, kad pažadai, kuriuos jie davė prieš rinkimus, yra tie, kuriuos mes prisimenam. Žmonės turi tokią savybę – jie kartais pamiršta, ką jie planavo daryti. Tai įvyksta dėl įvairių priežasčių. Kartais jiems yra patogu, kartais dėl to, kad jie kitaip sudėliojo prioritetus“, - visuomenės svarbą politikų skaidrėjimo procese įvardina Sergejus Muravjovas.
