Parduotuvė Parduotuvėse įvairių šaldytų, beveik arba visiškai paruoštų vartoti produktų – tikra galybė. Koldūnai, kepsneliai džiūvėsėliuose, jau beveik paruošti kotletai.
Šalies dietologai pastebi, kad vartoti jau paruošti, labai perdirbti maisto produktai Lietuvoje, deja, populiarėja.
„Maistine verte jie yra labai skurdūs – juose yra daug riebalų, dažniausia daug cukraus, daug druskos, daug įvairiausių priedų. Vieni yra natūralesni, kiti ne, bet tų maistinių medžiagų, kurių mums dažniausiai trūksta, tų kur mums reikia: vitaminai, ypatingesni mineralai nei druska – juose jų nėra“, – sako dietologė Justė Parnauskienė.
Prekybininkai sako, kad pirkėjų krepšelyje, pagal išleidžiamus pinigus, pavyzdžiui, įvairūs šaldyti produktai užima 3–4 vietą. Tiesa, tai esą ne visuomet nesveikas maistas.
„Iš šaldytų gaminių, kalbant apie kulinariją, tai praėjusiais metais paklausa yra išaugusi apie 10 proc. būtent kulinarijos gaminių, pusgaminių. Turime platų asortimentą, jame yra ir šaldytų veganiškų, ir ekologiškų produktų, kurių sudėtis sveikesnė, priimtinesnė žmonėms, kurie rūpinasi sveikata ir ieško būtent tokių produktų. Tai tokių produktų paklausa auga net sparčiau, 15 ir 20 proc.“, – teigia „Maxima“ atstovas Paulius Stonis.
Kad smarkiai perdirbtas, dažniausiai užšaldytas maistas, kurį tereikia pasišildyti, mums padeda taupyti laiką, bet nėra pats geriausias pasirinkimas galvojant apie sveikatą – daugelis pašnekovų, atrodo, supranta.
Bet štai pirmą kartą istorijoje, prancūzų mokslininkai paskelbė net 7-erių metų tyrimo rezultatus. Jie stebėjo 44 551 vidutinio amžiaus prancūzų mitybą ir vėliau paskelbė statistiškai paremtus duomenis, kaip smarkiai perdirbto maisto vartojimas susijęs ir su sveikatos problemomis, o ir su mirtingumu.
Paaiškėjo štai tokie skaičiai: žmogaus mitybos racione 10 proc., tai yra dešimtadaliu padidinus labai perdirbto maisto vartojimą, statistiškai tai susiję su 14 proc. padidėjusiu mirtingumu.
„Tai duoda signalą, kad į tai reikia kreipti dėmesį. Kaip ir kiti tyrimai, kurie daryti su labai perdirbtu maistu: tai, kad jis didina ir galimybę susirgti vėžiu, širdies kraujagyslių ligomis, nutukimu. Tai yra viskas susiję. Ir susiję tai, kad tas maistas turi daug kalorijų, tačiau neturi daugiau nieko, ko mums reikia“, – sako J. Parnarauskienė.
Labai perdirbtas maistas gamybos metu yra smarkiai veikiamas įvairių procesų, tai ir kaitinimas aukštoje temperatūroje, į jį dedama daugiau priedų, tokių kaip emulsikliai, tekstūrą gerinančios medžiagos.
Štai Kauno kolegijos maisto technologai aiškina, kad būtina tokį maistą ruošti griežtai pagal instrukcijas, kitaip jame gali dar padidėti riebalų kiekis ir sumažėti naudingų medžiagų.
„Kas liečia priedus, tai labai daug priklauso nuo gaminio. Jeigu gaminys yra paprastas, kuriam nereikia papildomo struktūros išlaikymo, tai tų priedų kiekis naudojamas mažesnis. Jeigu reikalingi priedai, kad išlaikytų struktūrą, ypatingai, jei atšildymo metu jis gali ją ženkliai prarasti, tai, žinoma, priedų kiekis yra naudojamas didesnis. Bet visa tai nurodoma etiketėje, vartotojas aišku turėtų domėtis, ką jis perka ir kokį produktą jis vartoja“, – sako Kauno kolegijos lektorė Irina Kostelkovskienė.
Taigi galiausiai viskas priklauso nuo mūsų pačių: kokį maistą dedamės į savo lėkštę.
