Ekonomistas Marius Dubnikovas teigė, kad investicijos priklauso nuo žmogaus pajamų ir galimybių sutaupyti kiekvieną mėnesį.
„Žmogus turėtų sutaupyti 10 proc. nuo savo pajamų ir jas periodiškai investuoti į akcijas, obligacijas, mišrius investicinius fondus. Tokiam periodiniam investavimui tinka tiek gyvybės draudimas, tiek trečia pensijos pakopa. Toks investavimas yra paprastas, jam užtenka skirti keliasdešimt eurų. Tokia investicija yra saugi, nes ilguoju periodu investicijos duoda grąžą.
Kai žmogus jau turi sukaupęs daugiau turto, tada atsargiau reikia rinktis, kur investuoti, nes reikšmingai sumai rinkos svyravimai gali atnešti ne tik gerų, bet ir blogų pasekmių“, – komentavo ekonomistas.
Kur investuoti kitais metais?
Pasak jo, šiuo metu matant pinigų spausdinimo politiką NT yra neblogas pasirinkimas investuoti. Nes jis turi galimybę išlaikyti savo vertę, netgi pinigams ir nuvertėjus.
„Tad kitais metais palanku investuoti į NT. Tačiau ši investicija turi ir trūkumų. Norint įsigyti NT reikia turėti sukaupus nemažai pinigų. Taip pat svarbu likvidumas. Pavyzdžiui, žmogus turi NT, kurį nuomoja, o jo vertė 100 tūkst. eurų. Jam reikia 10 tūkst, juk dalies parduoti NT ir pasiimti šią sumą jam nepavyks.
Todėl investuotojai, norintys likvidumo, renkasi akcijas ar obligacijas. O kaip jas žmogus pasieks, priklauso nuo jo gebėjimo ir noro užsiimti šia investicija. Žmonės, kurie nori skirti daug laiko investicijoms gali pirkti tiek akcijas, tiek obligacijas tiesiogiai ir tuo domėtis. Taip pat yra investiciniai, pensijų fondai ar gyvybės draudimas, kurie irgi leidžia pasiekti akcijas ir obligacijas“, – aiškino M. Dubnikovas.
Anot jo, prieš investuodamas žmogus turi įvertinti riziką, likvidumą, kaip greitai jis nori gauti investicijas. Taip pat reikia pasirinkti būdą, kuriuo tas investicijas žmogus nori pasiekti – nori pats investuoti tiesiogiai ar per investicinius fondus.
NT – geidžiamiausia investicija
Ekonomisto teigimu, atlikta gyventojų apklausa parodė, kad labiausiai jie norėtų investuoti į NT.
„Tai lemia stereotipai. Jaunam žmogui dažnoje šeimoje į galvą yra kalamos kelios „tiesos“. Pirmiausia teigiama, kad baigus mokyklą būtina baigti universitetą. Ir visai nesvarbu, kokią specialybę tas jaunas žmogus pasirinks. Nors kai kuriais atvejais baigti profesinį mokymą ir tapti geru specialistu bus galimybė uždirbti gerokai daugiau.
Taip pat tėvai skatina kuo greičiau įsigyti nuosavą būstą su paskola. Tačiau tai nėra investicija. Jeigu žmogus nusiperka būstą ir ten gyvena jis tik išlaiko pinigų vert3, bet ne investuoja“, – pastebėjo M. Dubnikovas.
Anot jo, kitose šalyse, ypač Vakaruose, žmonės labiau yra linkę investuoti į akcijas.
„Paprasčiausiai kai kuriuose Europos miestuose būstai labai brangūs ir jį nusipirkti iš vidutinio atlyginimo neįmanoma“, – teigė ekonomistas.
„Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus teigė, kad lietuviai mėgsta investuoti į NT, nes ši investicijų forma jiems labai pažįstama.
„Lietuvos bankas atliko apklausą ir paaiškėjo, kad tik 1 proc. apklaustųjų namų ūkių turi akcijų. O savo būstą turi beveik 90 proc. namų ūkių.
Investicija į NT žmonėms yra suprantama. Iš vienos pusės tai yra gerai, nes žmonės turėtų investuoti į suprantamus dalykus ir nerizikuoti savo pinigais. Tačiau iš kitos pusės gaila, kad žmonės nebando paskirstyti savo lėšų. Sudėti savo santaupas į vieną investicinį objektą gali būti pavojinga.
Gyventojams patarčiau paieškoti alternatyvų, santaupas paskirstyti, pasidomėti ir pasirinkti keletą skirtingų investicijų būdų“, – pataria ekonomistas.
Būtinos garantijos
Pasak M. Dubnikovo žmogus turėtų turėti tiek pinigų, kad netekęs pajamų šaltinio galėtų pragyventi nuo 3 iki 6 mėnesių.
„Pavyzdžiui, jeigu žmogaus pajamos nėra didelės, bet jis dirba darbą, kuris yra paklausus, jam užtenka ir mažiau santaupų, jeigu žmogus turi įsipareigojimų, jis turėtų turėti santaupų jau 6 mėnesiams. Šeimos įsigijusios būstą su paskola turėtų turėti gyvybės draudimą. Asmuo generuojanti pagrindines šeimos pajamas turėtų būti apdraustas tokia suma, kokio dydžio yra paimta paskola.
Taip pat svarbu apsidrausti nuo kritinių ligų. Dažniausiai lietuviai susiduria su infarktu, insultu ir onkologinėmis ligomis. Kas penktas gyventojas kurią nors diagnozę išgirsta dar iki 65 metų. Šie žmonės išgyvena, tačiau jiems reikalinga reabilitacija, kuri trunka dažniausiai metus. Tad reikėtų turėti kritinių ligų draudimą, kad žmogus turėtų iš ko gyventi tuos metus“, – pasakojo M. Dubnikovas.
Ekonomisto teigimu, taip pat svarbu grąžinti kaip įmanoma visas vartojimo paskolas.
„Žmogus negali pradėti investuoti, kol turi paskolų. Jis iš vienos kišenės ima pinigus ir maitina paskolos teikėją ir tuo pačiu bando taupyti uždirbdamas mažiau negu ta paskola „sudegina“ pinigų.
Geriausia grąžinti visas vartojimo paskolas ir daugiau jų nebeimti“, – pataria M. Dubnikovas.
Saugios ir rizikingos investicijos
Pensijų ir investicinius fondus valdančio „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas teigė, kad investicijos gali būti saugios, pavyzdžiui, obligacijos arba indėliai ir rizikingesnės, pavyzdžiui akcijos arba NT.
„Kurį būdą pasirinks investuotojas priklauso nuo jo sukaupto turto, tikslų ir jo tolerancijos rizikai. Jaunesnis žmogus gali rinktis rizikingesnes investicijas, o vyresnis, daugiau turto sukaupęs investuotojas turėtų rinktis saugesnes investicijų formas. Ši taisyklė yra universali“, – aiškino specialistas.
Pasak jo, lietuviai daugiausiai investuoja per pensijų fondus.
„Daugiau negu 1 mln. lietuvių savo pinigus kaupia pensijų fonduose. Jų sukauptas turtas siekia 4 mlrd. eurų.
Toliau žiūrėdami matome, kad tarp lietuvių investicijų pasirinkimų dominuoja NT. Šį investicijų būdą renkasi tie žmonės, kurie turi sukaupę daug kapitalo. Norint investuoti į NT reikia turėti mažiausiai sukaupus keliolika arba keliasdešimt tūkstančių“, – pastebėjo V .Rūkas.
Pirmiausia uždirbti, paskui investuoti
Dažniausiai taupymo ir investavimo taisyklėse rekomenduojama taupymui skirti 10 proc. savo pajamų. Tačiau V. Rūkas su šia taisykle sutinka tik iš dalies.
„Mažas pajamas gaunantis žmogus investicijai ne visada gali atsidėti taupymui 10 proc. savo pajamų. Tačiau augant atlyginimui turėtų augti ir taupymui skirta pinigų suma.
Todėl žmonės, kurie uždirba nedaug turėtų koncentruotis į savo, kaip rinkos dalyvio vertę. Jie turėtų investuoti į savo kompetencijų ugdymą. O sulaukus atlyginimo padidinimo, paprasčiausia būtų to padidinimo pusę, trečdalį ar kitą sumą skirti taupymui. Ši suma priklauso nuo kiekvieno žmogaus“, – pataria specialistas.
V. Rūkas pataria investuoti ir jauniems žmonėms, kurie galbūt turi mažiau pinigų ir vyresniems, kurie jau sukaupė didesnę sumą.
„Tokiu būdu jaunesni žmonės įgis patirties ir vėliau priims racionalesnius ir patikrinti laiko.
Būtina suprasti, kad investuojant, pavyzdžiui, į akcijas galima susidurti ne tik su grąža, bet ir rinkos svyravimais. Jų nepatyrę investuotojai išsigąsta ir dažnai nori sustabdyti investicijas. Tačiau tokiu atveju dažnai reikia tiesiog laukti, o kartais nepaisant svyravimų daugiau investuoti.
Taip pat nereikėtų investuoti pasiskolintų pinigų. Pavyzdžiui, žmogus turi įsigijęs NT su paskola. Būstą jis planavo nuomoti, tačiau dėl koronaviruso pandemijos negali to padaryti. Tai reiškia, kyla grėsmė, kad jis negalės ir vykdyti įsipareigojimo bankui. Tad tokius dalykus reikėtų apgalvoti iš anksto, kad nekiltų vėliau bėdų“, – pastebėjo V. Rūkas.
Investicijos ir spekuliacijos
Pasak jo, dar svarbu atskirti, kas yra investicija, o kas spekuliacija.
„Spekuliacija, kai kažką tikimės parduoti brangiau, o investicijos dažnai net nereikia parduoti. Pavyzdžiui, NT net nereikia parduoti, kad žmogus uždirbtų grąžą, nes jį nuomoja. Žinoma, grąža, kurios žmogus tikisi už nuomą, gali būti mažesnė, tačiau ji vis tiek bus. O turėdamas akcijų investuotojai dalijasi pelnu gauna – dividendus.
Tačiau žaliavos nėra investicijos, pavyzdžiui, nusipirkus naftos neaišku, ar pavyks ją parduoti brangiau. Taip pat auksas ar sidabras irgi gali būti spekuliacija, nes neaišku, ar jų kaina didės ar mažės“, – aiškino specialistas.
