„Kas mus neramina – mažoje mokykloje vieno vaiko ugdymas valstybei kainuoja daugiau nei keturis kartus, bet ji negali pasigirti gerėjančiais pasiekimais“, – Seimo Švietimo ir mokslo komitete trečiadienį sakė VK atstovė Lina Balėnaitė.
Seimo komitetas aptarė dar rudenį parengtą Valstybės kontrolės ataskaitą, kuria aiškintasi, ar šalyje gali gerėti mokinių pasiekimai.
„Tarkime, vienoje mokykloje vienam mokytojui tenka trys mokiniai, bet pasiekimai tokie, kokiais negalėtume pasigirti. Didesnėje mokykloje, kur sukomplektuotos klasės, pasiekimai geresni“, – sakė vieno iš VK departamentų direktoriaus pavaduotoja.
Anot jos, nors mažos mokyklos nepajėgios užtikrinti gerų mokymosi rezultatų, savivaldybės visgi nesiima jų pertvarkyti, tuo tarpu ministerija neturi galių paveikti savivaldybių planų dėl tinklo pertvarkos.
VK atstovė siūlė mokyklų tinko pertvarkos taisykles papildyti į mokinių ugdymo kokybę orientuotais rodikliais, taip pat nebeleisti turėti jungtinių klasių, kai į vieną jungiamos kelios skirtingos klasės, pvz., 1-3 klasės.
Taip pat mažesnės ilgosios gimnazijos, kuriose yra po vieną 11–12 klasių komplektą, neužtikrina ne tik pageidaujamų, bet ir tam tikrų bendrojo lavinimo branduolio – gamtos mokslų ar socialinio ugdymo – dalykų pamokų.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė teigė, kad ministerija ėmėsi sisteminių pokyčių, kurie keltų ugdymo kokybę.
„Rengiamas projektas dėl mokyklos tinklo taisyklių, kurį komitetui artimiausiu metu esame pasirengę pateikti, rengiamas naujas finansavimo modelis“, – sakė ministrė.
Ji taip pat teigė, kad ne vien mokyklų dydis lemia pasiekimus, bet ir mokytojų pasirengimas, vadovai ir t. t.
Valstybės kontrolės atstovė sutiko, kad yra ir išimčių – nedidelių, sėkmingų mokyklų regionuose, tačiau dažniausiai tokiais atvejais mokykla turi aktyvų vadovą, kuris sudaro sąlygas mokytojams tobulėti, įtraukia bendruomenę, rūpinasi mokyklos mikroklimatu.
