Pradėta svarstyti, kur Lietuvoje šis aktas bus eksponuojamas. „Vieną iš eksponavimo vietų bus galima svarstyti ir Valdovų rūmus. Būtų labai simboliška“, - teigia Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas.
Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, šiuo metu kalbama apie laikiną eksponavimą, tačiau datos dar nėra aiškios.
L.Linkevičius teigė taip pat paprašęs apsvarstyti galimybes perduoti dokumentą saugoti Lietuvoje ir sulaukęs pažado, kad Vokietija išnagrinės teisines galimybes. S.Gabrielis L.Linkevičiui penktadienį taip pat perdavė Lietuvos Tarybos nutarimo faksimilę.
L. Linkevičius teigė per pokalbį paprašęs įsileisti Lietuvos mokslininkus tyrinėti su nepriklausomybės atkūrimu susijusius dokumentus ir sulaukęs S.Gabrielio pažado tarpininkauti.
Anot Valdovų rūmų direktoriaus, dokumentą reikia saugoti specialiomis sąlygomis. „Dokumentas yra jautrus drėgmei, jautrus temperatūrai, jautrus šviesai“. Todėl direktorius teigia, kad dokumentas negalėtų būti nuolat viešai rodomas. „Jis galėtų būti rodomas panašiai kaip Martyno Mažvydo katekizmas Vilniaus universiteto bibliotekoje vieną dieną eksponuojamas. Šiuo atveju gal mėnesį, pavyzdžiui, nuo vasario 16-osios iki kovo 11 dienos“, - mano Vydas Dolinskas.
Anot premjero Sauliaus Skvernelio, Valdovų rūmai galėtų būti vienas iš akto eksponavimo variantų. „Svarbu, kad jis būtų prieinamas visuomenei ir matomas, neatgultų kažkur į archyvus ar į kabinetus“, - teigia premjeras.
Lietuvos Tarybos nutarimą dėl nepriklausomos valstybės atstatymo Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve trečiadienį rado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis.
Istorikai mano, kad šį dvidešimties signatarų pasirašytą dokumentą prieš 99 metus Vokietijos diplomatams perdavė signataras Jurgis Šaulys. Spėjama, kad tokių nutarimų 1918-ųjų vasario 16-ąją galėjo būti pasirašyta keletas, bet kitų buvimo vieta nėra žinoma.
Išsamiau žiūrėkite vaizdo įraše.
