Vos per savaitę Kaune šeši tokie greičio matuokliai užfiksavo apie 1000 pažeidimų. Dalis vairuotojų piktinasi, kad tai dar vienas būdas pareigūnams pasipinigauti, nes prieš tokius greičio matuoklius neprivaloma statyti įspėjamųjų kelio ženklų.
Tačiau bet kokias nepasitenkinimo apraiškas turėtų pritildyti skaudi 2019-ųjų statistika. Praėjusiais metais Lietuvos keliuose žuvo 184 žmonės, o tai reiškia, kad mirties atvejis buvo fiksuojamas vidutiniškai bent kartą per dvi dienas. Pridėkime dar 3908 per eismo įvykius sužeistus asmenis.
Sukrečia ne tik šie skaičiai, bet ir tai, kad net 35 avarijos iš 100 įvyko dėl nepasirinkto saugaus važiavimo greičio arba leistino greičio viršijimo. Apie tai, kad neprotingas greitis keliuose sėja mirtį, greičiausia, daug įrodymų ir nereikia.
Bet kuriuo atveju, jei trikojai Lietuvos keliuose yra naujovė, tai sektoriniai greičio matuokliai jau veikia ilgiau. Keisčiausia, kad net prieš juos esantys įspėjamieji kelio ženklai nekeičia dalies vairuotojų įpročio viršyti leistiną greitį.
Tūkstančiai pažeidimų
Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) atstovai tv3.lt patvirtino, kad 2019 metais 25-ios vidutinio greičio matavimo sistemos užfiksavo net 136 821 greičio viršijimo atvejį. Tikėtina, kad taip pat buvo užfiksuota ir kitų pažeidimų (tokių kaip pasibaigusi techninė apžiūra ar draudimo galiojimas – aut. past.), bet Administracinių nusižengimų registre registruojami tik atvejai, kai užfiksuojamas vidutinio leistino važiavimo greičio viršijimas.
Anot LKPT atstovų, nustatyto važiavimo greičio viršijimas priklauso nuo įvairių veiksnių – metų laiko, meteorologinių ir kitų sąlygų: „2019 m. sausio mėn. buvo užfiksuoti 1 042 greičio viršijimo atvejai, o liepą – net 16 843. Vasarą, paprastai, užfiksuojama gerokai daugiau greičio viršijimų, šiuo laikotarpiu sulaukiame ir nemažai užsienio šalies piliečių, atostogaujančių Lietuvoje.“
Sausio ir liepos mėnesiais pažeidimų skaičiai skiriasi net 16 kartų. Pajautę, kad vasarą eismo sąlygos yra žymiai geresnės nei kitais metų laikais, vairuotojai tiesiog „išprotėja“ ir pamiršta laikytis elementariausios Kelių eismo taisyklės.
Reikia nepamiršti, kad pažeidimų skaičius, tikėtina, tik augs, nes jau netrukus šalies keliuose turėtų atsirasti dar 56 papildomi vidutinio greičio kontrolės ruožai. O iki metų pabaigos tokių atkarpų turėtų būti iš viso net 130.
Keičiasi įpročiai
LKPT atstovai tikina, kad šalies vairuotojai aktyviai domisi, kur įrengtos vidutinio greičio matavimo sistemos: „Dėl to manome, kad kelio ruožuose, kur įrengtos vidutinio greičio matavimo sistemos, vairuotojai labiau kontroliuoja savo važiavimo greitį. Deja, bet ten, kur įrengti stacionarūs greičio matuokliai, dažniausiai sulėtinama tik prieš pat jį.
Administracinių nusižengimų registre yra gaunami duomenys, kai vairuotojai viršija vidutinį važiavimo greitį. Tikėtina, kad daugelis vairuotojų šiuose kelio ruožuose dėmesingesni, kontroliuoja savo važiavimo greitį.“
Pareigūnai teigia, kad neturi statistikos, kiek buvo apskųsta nutarimų administracinių nusižengimų bylose, kai greičio viršijimas užfiksuotas vidutinio greičio matavimo sistemomis. Vis dėlto, tokių matavimų tikslumas daug abejonių tikrai nepalieka.
Paklausti, ko galima laukti 2020-siais metais, pareigūnai atsakė, kad tikisi eismo dalyvių, vairuotojų, sąmoningumo ir supratimo, jog kelyje turime elgtis atsakingai.
O pagrindiniu iššūkiu ir toliau išlieka projekto „Vizija – nulis“ įgyvendinimas. Primename, kad pagal šią viziją siekiama iki 2030 m. žūtis automobiliuose sumažinti perpus, o iki 2050-ųjų – iki nulio.
