Portalo tv3.lt skaitytojas Gediminas pasakojo, kad ketina pirkti būstą.
„Dirbu IT srityje, uždirbu pakankamai, jau turiu sukaupęs ir pradinį įnašą, todėl ketinu įsigyti būstą. Tačiau neseniai išėjau iš samdomo darbo ir šiuo metu dirbu su individualios veiklos sutartimi. Todėl baiminuosi, kad bankas į mane žiūrės įtariai ir iš karto neduos paskolos“, – baiminosi vyras.
Pasak jo, draugai siūlo imti paskolą kartu su žmona.
„Tada, anot jų, jau skaičiuos dviejų žmonių atlyginimus, todėl ir paskola bus didesnė. Todėl nežinau, ar imti kartu su žmona jau dabar, ar dar laukti“, – abejojo vyras.
Paskola neturi būti našta
„Swedbank“ vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas skaičiavo, kad paskolos sumos dydis priklauso nuo daugelio aplinkybių. Tokių, kaip perkamo turto vertė, kaina ir likvidumas, taip pat nuo kliento rizikos profilio, pajamų ir įsipareigojimų.
„Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius tikino, kad bankas visuomet atsakingai vertina kiekvieno kliento galimybes pasiskolinti, nes siekia, kad paskola netaptų finansine našta.
„Pagal Atsakingo skolinimo nuostatus, visi finansiniai įsipareigojimai negali viršyti 40 proc. kliento ar jo šeimos gaunamų pajamų, taigi būtent nuo pajamų dydžio priklauso, kokią sumą klientai gali pasiskolinti būstui įsigyti. Dažnu atveju, jeigu dėl paskolos kreipiasi sutuoktiniai ar bendrą ūkį vedantys žmonės, paskolos suma būna didesnė.
Svarstydami, ar suteikti būsto paskolą, gilinamės į kliento pajamų tvarumą – tie patys Atsakingojo skolinimo nuostatai sako, kad turime vertinti pastarųjų šešių mėnesių asmens pajamų vidurkį, taip pat atsižvelgti į ateities uždarbio perspektyvas“, – komentavo banko atstovas.
SEB banko Privačių klientų finansavimo departamento vadovas Modestas Kieras irgi tikino, kad kiekvienas būsto kredito suteikimo atvejis yra individualus, sprendimas priimamas atsižvelgus ir įvertinus daug skirtingų aspektų, susijusių su konkrečiu asmeniu, šeima ir jos situacija.
„Visais atvejais suteikiant būsto kreditą yra atsižvelgiama ne tik į asmens (jo šeimos) gaunamas tvarias pajamas, jų stabilumą – suteikdami būsto paskolas bankai vertina ir kitus kriterijus, pavyzdžiui, asmens (asmens šeimos) finansinius įsipareigojimus, kredito istoriją, ar klientas yra vėlavęs, vėluoja vykdyti įsipareigojimus, galimą riziką, taip pat atsižvelgiame į prašomo kredito sumą ir terminą, nuosavų lėšų dalį.
Šiuo metu pagal reikalavimus suteikiant būsto paskolą gyventojo nuosavų lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. įsigyjamo būsto vertės arba kainos (nuo tos, kuri mažesnė), o paskolos būstui įmoka turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. asmens ar šeimos pajamų“, – skaičiavo banko atstovas.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus uždirba 1 tūkst. eurų į rankas jo, paskolos įmoka negali viršyti 400 eurų.
Šeima gaus didesnę paskolą
Šiaulių banko finansavimo paslaugų vystymo departamento produktų vadovė Dovilė Kalvaitienė sakė, kad kliento finansinė situacija, t. y. gaunamos pajamos ir turimi įsipareigojimai – yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kurie lemia sprendimą dėl paskolos suteikimo ar nesuteikimo.
„Todėl jei paskola suteikiama dviem dirbantiems asmenims, jų pajamos, tikėtina, bus didesnės nei vieno asmens ir dviese jie galės gauti didesnę paskolą. Tačiau jei asmuo yra nevedęs ir jo pajamos yra pakankamos, šeiminė padėtis tikrai nėra veiksnys, dėl kurio paskola būtų suteikiama ar nesuteikiama“, – tikino banko atstovė.
Anot „Swedbank“ atstovo, jei paskolą ima šeima, tokiu atveju jų pajamos ir įsipareigojimai sumuojami.
„Paskolos gali būti suteikiamos klientams, turintiems tvarias pajamas. Jos gali būti įvairių formų, kaip darbo užmokestis, autoriniai atlyginimai, verslo liudijimo ar individualios veiklos pagrindu gaunamos pajamos ir pan.
Labai svarbus aspektas yra gaunamų pajamų nuoseklumas ir pastovumas. Reguliariai gaunamoms pajamoms, kaip darbo užmokestis, įprastai pakanka 6 mėnesių istorijos. Pajamoms, kurios linkusios kisti, gali būti paprašyta pateikti ilgesnio laikotarpio“, – komentavo banko atstovas T. Pulikas.
Pakeitus darbą iš karto paskolos negausite
Anot T. Puliko, pakeitus darbą dažnu atveju reikės gauti bent 6 mėnesius reguliarias pajamas.
„Tam tikrais atvejais, jei užtikrinamas tvarių pajamų tęstinumas darboviečių keitimo atveju yra galimos išimtys, tačiau kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai“, – aiškino banko atstovas.
Tuo metu SEB banko atstovas M. Kieras teigė, kad suteikdamas būsto paskolas tiek klientams, dirbantiems pagal darbo sutartį, tiek tiems, kurie pajamas gauna pagal individualios veiklos pažymėjimą, verslo liudijimą, kt., bankas taiko iš esmės tuos pačius reikalavimus.
„Skiriasi tai, kad dirbančiųjų pagal darbo sutartis atveju bankas informaciją apie jų pajamas gauna pateikęs užklausą „Sodrai“, o dirbantieji pagal individualios veiklos pažymėjimą ar verslo liudijimą turi patys bankui pateikti jų gaunamas pajamas ir išlaidas, susijusias su vykdoma veikla, liudijančius dokumentus.
O kalbant apie būsto paskolą tik ką pakeitus darbą, jei naujame darbe yra numatytas bandomasis laikotarpis, prašome klientų luktelėti, kol jis pasibaigs. Jei bandomojo laikotarpio nėra numatyta – paskolos prašymą galima teikti gavus bent vieną visą darbo užmokestį naujoje darbovietėje. Kiekvienas atvejis bus vertinamas individualiai“, – tikino banko atstovas.
Į dirbančius savarankiškai bankas žiūri įtariau
Pasak „Luminor“ atstovo E. Jurevičiaus, būtent potencialus savarankiškai dirbančiųjų pajamų nestabilumas lemia, kad į savarankiškai dirbančius žiūrima atidžiau.
„Tačiau būsto paskolą gauti tikrai įmanoma, reikia tik tam pasiruošti ir pateikti visus banko prašomus dokumentus, susijusius su savo pajamomis, pavyzdžiui, pajamų deklaracijas, sąskaitų išrašus, galbūt net sutartis su užsakovais.
Nepriklausomai nuo pajamų šaltinio, vertiname ir kliento turimus finansinius įsipareigojimus, kredito istoriją, turimą nuosavų lėšų dalį ir panašius dalykus. Kiekvieno kliento atvejį vertiname individualiai, tad turint abejonių dėl vieno ar kito klausimo, rekomenduojame kreiptis tiesiai į banko specialistus“, – siūlė banko atstovas.
Anot D. Kalvaitienės, kai žmogus dirba pagal darbo sutartį, jo pajamų vertinimas yra sąlyginai aiškesnis, nes galima aiškiai matyti kokias pajamas jis gauna kiekvieną mėnesį.
„Individualios veiklos pajamos dažniausiai nėra taip aiškiai įvertinamos ir matomos, todėl dažnai būna reikalingi ir papildomi dokumentai, ir renkama kita papildoma informacija, kuri kiekvienu atveju priklauso nuo kliento situacijos, pajamų tipo, jų gavimo termino ir pan.
Kiek laiko klientas turi vykdyti individualią veiklą, siekiant gauti paskolą, taip pat yra individualu ir priklauso nuo jau minėtų veiksnių. Ir taip, dažnai tas terminas už kurį prašoma pateikti dokumentus yra ne trumpesnis nei vieneri metai. To reikia, kad būtų galima įvertinti pajamų tęstinumą, galimus sezoninius svyravimus ir pan.“ – komentavo banko atstovė.
Pasak D. Kalvaitienės, ką tik veiklą pakeitusiam asmeniui, ypač iš samdomo darbo perėjus prie individualios veiklos, tikrai rekomenduojama vykdyti veiklą ilgesnį laiką – to reikia ir tam, kad bankas galėtų įvertinti tokių pajamų tvarumą, tęstinumą, svyravimus ir pan., bet kartu to reikia, kad ir pats asmuo galėtų tiksliau pamatyti kokios realios jo pajamos, kiek jos tvarios, ir tik tada priimti sprendimą gauti paskolą.
