Garliavos dramos sukurta įtampa išryškino faktą, kad prieš valdžioje esantį elitą sukilo kontrelitas, mano Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Antanas Kulakauskas.
Įtampa neatslūgsta
Net ir prezidentės Dalios Grybauskaitės metinio pranešimo dieną naujienų sraute niekur nedingo garsiosios Garliavos mergaitės „ėmimo“ ir jo priešistorės išprovokuotos temos. Jos buvo net populiaresnės.
Internete išplatintas vaizdo įrašas, kaip ankstyvą rytą Simono Daukanto aikštėje plaunamas visuomenininkų inicijuotos akcijos metu piliečių užrašytas žodis „Tiesos“.
Vaizdo įraše matyti, kad į aikštę yra atvažiavęs specialus automobilis ir keli darbuotojai šepečiais plauna dailininko Gitenio Umbraso sumanytą ir prezidentės D. Grybauskaitės metinio pranešimo išvakarėse sukurtą instaliaciją – kreidelėmis užrašytą žodį „TIE-SOS!“
„Tiesos nuplauti neįmanoma“, – primenama visuomeninio judėjimo „Už teisingumą“ portale. O pridėtoje nuotraukoje matyti, kad anksčiau aikštę rytais plaudavo vos vienas žmogus. Kaune policija pademonstravo ypatingą uolumą ir buvo net sulaikiusi keletą nepilnamečių, mėginusių parašyti minėtą žodį. Vėliau, tiesa, paleido.
Liga įsisenėjusi
Istorikas ir politologas A. Kulakauskas „Balsas.lt savaitei“ sakė net nežinąs, kas galėtų panaikinti minėtą įtampą. „Liga, kurią parodė ši istorija, yra tiek įsisenėjusi, kad sunku ir sugalvoti kokių nors receptų. <...> Akivaizdu tai, kad vien grynai formaliomis teisinėmis procedūromis konflikto sureguliuoti nebeįmanoma, nes viskas aiškiai turi jau ir politinį pamušalą. Atsiranda ir partijų, ir politikų, kurie, kad ir neformuluodami konkrečių programinių teiginių, mano, jog reikia kvestionuoti patį dabartinį valdžios režimą. Situacija kažkiek primena Rusiją, kur vyksta protestai prieš Vladimiro Putino režimą, nors ir be konkrečių programinių pasiūlymų“, – pastebi jis.
Anot A. Kulakausko, teismai dabar, ko gero, elgsis pagal valdančiojo elito padiktuotą logiką, tačiau protestuojanti visuomenės dalis laikys, kad teisinės valstybės procedūromis prisidengia faktinė diktatūra. Juolab, kad pats teisingumo vykdymas Lietuvoje daugelio vertinamas skeptiškai. „Esame situacijoje, kai prieš valdantįjį elitą sukilo tai, ką galima pavadinti „kontrelitu“. Nei viena iš pusių tiesiog nebegali nusileisti. Ir nei viena tiksliai nežino, ką toliau daryti“, – sakė politologas.
A. Kulakausko teigimu, N. Venckienė greičiausiai neteks teisinės neliečiamybės, teisėjos pareigų ir bus tiesiog nustumta į politiką. „Neretai taip nutinka, kad dėl administracinių ginčų ar kitų aplinkybių politikoje atsiduria žmonės, kurie to neplanavo. <...> Kad ją imtų ir pasodintų į kalėjimą – netikiu. Tai būtų netgi politiškai labai kvaila“, – mano ekspertas.
A. Kulakauskas nesutiko, kad iki galo palyginamos Garliavą išgarsinusios mergaitės ir kubiečio berniuko Eliano Gonzaleso, prieš dešimtmetį jėga grąžinto į Kubą (po prisiekusiųjų teismo sprendimų, nepaisant protestų) istorijas. „Ten buvo tik abejojama ar teisingas teismo sprendimas, o pas mus jau viešai abejojama ar teisėtas pats politinis valstybės režimas“, – perspėjo jis.
Su visuomene reikia kalbėtis
Mykolo Romerio universiteto politikos mokslų katedros vedėjas Gintaras Aleknonis portalui Balsas.lt sakė manąs, kad pirmieji valstybės asmenys turėtų kalbėtis su žmonėmis ir aiškinti poziciją, o neatsikalbinėti formaliomis frazėmis. „Mane labai neramina teismai prieš visuomenės gerbiamus žmones. Pagalvokime, kam reikalingos eitynių ir mitingų organizavimo taisyklės? Tam, kad jos vyktų civilizuotai ir netrukdytų kitiems. <...> Mane labai neramina teismai prieš visuomenės gerbiamus žmones“, – sakė G. Aleknonis, nurodydamas, kad teisėsaugos rodomas uolumas yra labiau panašus į kerštą, nei į siekį užtikrinti tvarką.
Pasak G. Aleknonio, nepadės ir formalūs argumentai, kad viskas daroma pagal teisėtus teismo sprendimus. „Kyla klausimas, ar mes tarnaujame įstatymui, ar įstatymas mums. <...> Susidaro įspūdis, kad yra prievartaujami įstatymai“, – sakė jis.
Visą G. Aleknonio komentarą išklausykite čia:
