5. „Maserati 300S Sports Racing Spider“ – $6,1 mln.
Vos 26 šio dvidurio sportinio modelio vienetai išvydo dienos šviesą, o 3053-iuoju serijos numeriu pažymėtas „Maserati 300S Sports Racing Spider“ tapo markės rekordininku. 2013 metais Bonhams aukcione, vykusiame „Goodwood Festival of Speed“ benzingalvių fiestos metu, šis 300S pirkėjui atiteko už daugiau nei 4 mln. svarų arba 6,1 mln. JAV dolerių ir tapo brangiausiu kada aukcione parduotu „Maserati“ kūriniu. Nenuostabu – šis konkretus automobilis turi gana turtingą istoriją. 1955-ųjų 300S, pagamintas pagal amerikiečių verslininko ir automobilių bei jachtų lenktynių mėgėjo Briggso Cunningham‘o užsakymą, buvo trečias šio modelio egzempliorius, papildęs jo kolekciją, tačiau automobiliui Nr. 3053 pirkėjas buvo numatęs didesnių planų. Jau tais pačiais metais senas Briggso bičiulis Williamas Spear‘as, sėdėdamas už „Maserati 300S“ vairo, sudalyvavo viename iš FIA Sportinių automobilių pasaulio čempionato etapų – Sebringo 12 valandų lenktynėse. Čia 3 litrų šešiacilindrį variklį turintis itališkas bolidas debiutavo garbingoje trečioje vietoje, aplenkdamas net gamyklinės komandos 300S. Be to, „Maserati“ užsitarnavo puikią reputaciją – šį ratuotį dėl puikių valdymo savybių gyrė ir pats Seras Stirlingas Moss‘as. Spear‘as su Nr. 3053 tą sezoną sudalyvavo ne viename JAV vykusiame automobilių sporto renginyje, iškovodamas prizines vietas ir netgi atsidūrė „Sports Car Illustrated“ žurnalo puslapiuose. Nuo 1956 metų, kai lenktynininkas pardavė savo „Maserati 300S“, šiuo automobiliu džiaugėsi ne vienas lenktynių entuziastas, tačiau kabrioletas per daugiau nei 50 metų išliko beveik visiškai originalus ir išsaugojo savo laikmečio charakterį. Be to, nors paskutiniajame aukcione Nr. 3053 buvo parduotas jau su kitu varikliu, originalus motoras, su kuriuo automobilis atkeliavo į Spear‘o rankas, buvo pridėtas į komplektacijos sąrašą.
4. Alfa Romeo 8C 2900B Lungo Spider – $19,8 mln.
Šis automobilis savo kaina gerokai lenkia kitus „Alfa Romeo“ markės modelius, parduotus aukcionuose, o kai 2016 metais Monterėjuje, „RM Sotheby‘s“ surengtame aukcione buvo parduotas už stulbinančius 19,8 milijonų JAV dolerių, tapo brangiausiai parduotu tarpukario ratuočiu ir aštuntu pagal kainą aukciono pirkiniu apskritai. Tiesa, vėliau tarpukario gamybos automobilio kainos rekordą pagerino 1935-ųjų „Duesenberg SSJ“, tačiau lenktyninis „Alfa Romeo“ dėl to neprarado nė kruopelės savo ypatingumo. „8C 2900“ buvo suprojektuotas specialiai lenktynėms, o jeigu kalbant itin konkrečiai – „Mille Miglia“ tūkstančio itališkų mylių greičio ir ištvermės varžyboms, kurių maršrutas driekėsi nuo Brešo iki Romos. Šis modelis buvo varomas 185 AG pasiekiančiu 2,9 l darbinio tūrio 8 cilindrų varikliu, kurį oru girdė du mechaniniai kompresoriai, o degalais maitino pora „Weber“ karbiuratorių. Jis pasižymėjo to meto technologinėmis naujovėmis, pavyzdžiui, nepriklausoma visų keturių ratų pakaba, tad buvo ne tik vienas galingiausių, bet ir prestižiškiausių sportinių automobilių rinkoje. Kuo jis toks ypatingas? „8C 2900B“ nebuvo pagaminta tiek jau daug – vos 32, iš jų tik 12 puikavosi „Carozzeria Touring“ kompanijos sukurtais „Spider“ tipo kėbulais ir tiktai septyni pagaminti su Lungo, 3000 mm ilgio ratų bazę turinčia, važiuokle. Na, o „Lungo“ ir dar „Spider“ – išties retas derinys. Visgi, įdomiausia šio automobilio detalė yra jo istorija, kuri prasideda tik nuo 1949-ųjų, mat kur ši „Alfa Romeo“ buvo ir ką veikė iki tol – neaišku. Žinoma tiek, kad būtent tais metais automobilis buvo importuotas į Braziliją, kur buvo naudojamas kaip lenktynių bolidas – tiesa, su trumpesne važiuokle, „Chevrolet“ varikliu ir kitu kėbulu. Originalus „Touring“ rankų darbo kūrinys stebuklingu būdu atsidūrė Argentinoje ir tik dešimtajame dešimtmetyje atskiros dalys vėl buvo sujungtos, variklis pakeistas originaliu „2,9“. Visgi, nepaisant tokios ratuočio praeities, markės ekspertai neabejoja, kad važiuoklė ir kėbulas, tinkantys tarsi dvi dėlionės detalės, išties kažkada iš gamyklos išvažiavo kaip vienas kūnas. Įdomu dar ir tai, kad šį „8C 2900B Lungo Spider“ pardavę Sam ir Emily Mann‘ai nelaikė automobilio paslėpto po devyniais užraktais – jie su tarpukario „Alfa Romeo“ nuvažiavo daugiau nei 19 tūkst. kilometrų.
3. Ferrari 275 GTB/4 NART Spyder – $27,5 mln.
Iš anksto atsakant į greičiausiai iškilsiantį klausimą – ne, tai ne klaida, kad brangiausiųjų penketuke yra net trys „Ferrari“ markės automobiliai. Už 27,5 milijonus dolerių 2013 metų rugpjūtį parduotas „Ferrari 275 GTB/4“ tapo brangiausiu šios markės automobiliu, skirtu bendrojo naudojimo keliams – skirtingai nei du aukščiau sąraše besirikiuojantys „Ferrari“, užgimę lenktynėms. 275-iosios serijos trilitriais V12 varikliais varomi kupė bei atviro kėbulo dviviečiai grand tourer‘iai buvo pradėti gaminti 1964-aisiais, abiejų tipų kėbulus šiam modeliui kūrė „Pininfarina“ kėbulų stilizavimo kompanija, tačiau paskutinioji serijos versija „GTB/4 Spyder“ buvo patikėta dizaineriui Sergio Scaglietti. Jos gamyba buvo inicijuota gamintojo atstovo Šiaurės Amerikoje – Luigi Chinetti. Per dvejus metus buvo pagaminta vos 10 iš 25 planuotų tokių „Ferrari 275“ atviru stogu, o versija gavo neoficialų „NART (North America Racing Team) Spyder“ pavadinimą – pagal Chinetti turimos lenktynių komandos vardą. Automobiliai buvo varomi 3,3 litro V12 varikliais, išvysčiusiais 320 AG ir poruojamais su 5 pavarų mechanine transmisija, be to, turėjo nepriklausomą pakabą ir diskinius stabdžius. Anuomet kiekvienas jų kainavo 8000 JAV dolerių, o šis konkretus 1967-ųjų modelis serijiniu važiuoklės numeriu 10709, nudažytas Azzurro Metallizzato mėlyna metalizuota spalva buvo įsigytas Chinetti draugo, „Ferrari“ markės entuziasto Eddie Smith‘o, kuris automobilį atvyko pasiimti tiesiai iš gamyklos. Kaip ir pridera vairuojant tokį ratuotį, naujasis šeimininkas praleido keletą dienų keliaudamas vaizdingų kraštovaizdžių apsuptais Italijos serpantinais, o vėliau „Spyder“ buvo išplukdytas į jo namus Leksingtone. Ir nors sportiniai automobiliai, ypač klasikiniai, keliauja iš rankų į rankas, šis „Ferrari“ nuo pat pagaminimo priklausė vienam vieninteliam ponui Smith‘ui, kuris išties džiaugėsi „NART Spyder“ ir naudojo jį tiek kasdienėms kelionėms, tiek kasmetiniams apsilankymams Sebringo 12 valandų lenktynėse bei iki pat mirties 2007 metais automobilį eksponuodavo vietinėse „Ferrari“ parodose. Nepaisant to, kad 9 dešimtmetyje kėbulas buvo perdažytas raudona spalva, „Spyder“ Nr. 10709 išliko pavyzdingai originalus ir puikios būklės, todėl nieko keisto, kad buvo įkainotas tokia milžiniška suma.
2. Ferrari 335 S – $35,7 mln.
Arba kiek daugiau nei 32 mln. eurų – tokia suma šis sportinis lenktynėms sukurtas automobilis 2016 metais po paskutinio plaktuko dūžio buvo įkainotas „Artculiar“ aukcione, vykusiame Paryžiaus klasikinių automobilių parodos metu. Visgi, 1957-aisiais šis „Ferrari 335 S“, pažymėtas kėbulo numeriu 0674, savo karjerą pradėjo kaip 315 S – su 3,8 litro V12 motoru, išspausdavusiu 360 AG ir 290 km/val. greitį. Pirmosiose lenktynėse Sebringe kaip „Scuderia Ferrari“ komandos automobilis 315 S finišavo 6 vietoje, nors pirmuosius 20 ratų pilotai sugebėjo laikytis pirmoje pozicijoje. Tų pačių metų „Mille Miglia“ lenktynėse 315 S automobiliai iškovojo pirmąsias dvi vietas – 0674, pilotuojamas Wolfgang von Trips, finišavo antras, pagal senas gamintojo komandos tradicijas nesikėsinant pralenkti vyresniojo ekipos draugo Piero Taruffi. Po tūkstančio mylių lenktynių, besiruošiant Le Mano 24 valandų išbandymui, „Ferrari“ patobulino šį 315 S – nuo to laiko jis tapo 335 S ir turėjo didesnio, lyginant su pirmtaku, darbinio tūrio keturlitrį V12 variklį, pasiekdavusį maksimalią 390 AG galią bei leisdavusį vos 880 kg svėrusiam automobiliui įsibėgėti iki 300 km/val. Le Mano lenktynėse naujasis 355 S sugebėjo pagerinti greičio rekordą – jo pilotas Mike Hawthorn‘as trisdešimtąjį ratą įveikė pasiekdamas vidutinį 203,015 km/val. greitį, pirmą kartą trasą apsukant greičiau nei 200 km/val. greičiu. Po 5 valandų nuo starto 0674 pasitraukė iš lenktynių dėl variklio gedimų, tačiau vėliau tais metais finišavo 4-oje vietoje Švedijos GP etape, o Venesuelos Didžiojo prizo lenktynėse buvo antras – tame etape „Ferrari“ komanda iškovojo keturias pozicijas, padėjusias čempionate aplenkti „Maserati“. 1958-ųjų pradžioje 335 S gavo naują V12 variklį ir iškeliavo į jau minėto „Ferrari“ importuotojo JAV Luigi Chinetti rankas ir jau tais pačiais metais pilotuojamas Stirlingo Moss‘o galiausiai pasiekė tikrą pergalę, finišuodamas pirmas Kubos GP etape Havanoje. Viso sezono metu, nepatirdamas gedimų ar sunkių incidentų trasoje, „Ferrari 335 S Spider“ pasirodė Šiaurės Amerikos automobilių sporto varžybose, o šio modelio karjera baigėsi Bahamų Greičio savaitės lenktynėse. „Išėjęs į pensiją“ automobilis buvo parduotas, o 1970 metais pateko į pasaulinio garso Pierre Bardinon čempionais tapusių „Ferrari“ automobilių kolekciją. Iš viso vos 4 „Ferrari 355 S Spider“ buvo kada nors pagaminti, o buvęs automobilio šeimininkas itin retai savo turimą egzempliorių eksponavo viešai, tad naujajam savininkui atsiveria didžiulės galimybės su naujuoju pirkiniu skinti laurus prestižiniuose klasikinių automobilių festivaliuose ir konkursuose.
1. Ferrari 250 GTO – $48,4 mln.
GTO raidėmis paženklinti „Ferrari“ automobiliai atskirą vietą turi tiek viso pasaulio automanų širdyse, tiek gamintojo lenktyninių automobilių hierarchijoje. FIA 3 grupės grand touring automobilių klasės lenktynėms sukurti „Ferrari 250 GTO“ pradėti gaminti 1962-aisiais, o per trejus gamybos metus pasaulį išvydo 36 šio modelio vienetai. Parduotas už daugiau nei 48 milijonus JAV dolerių, šis GTO tapo pačiu brangiausiu kada nors viešame aukcione nupirktu automobiliu – ir ne tik „Ferrari“ markės – tad logiška, jog kyla klausimas: kuo jis toks ypatingas? 3413GT serijiniu numeriu pažymėtas GTO buvo trečiasis iš visų pagamintų modelių ir vienas iš keturių, kuriuos patobulino Scaglietti kompanijos meistrai, suteikdami pirmosios serijos modeliams agresyvesnę Series II dizaino išraišką. Rekordine suma įkainotas „Ferrari 250 GTO“ buvo varomas 3 litrų darbinio tūrio V-12 širdimi, pasiekusia beveik 300 AG, o markės ekspertų nuomone, šis GTO – vienas autentiškiausių ir geriausiai išlaikytų modelio egzempliorių. Be to, dar ir turintis itin garbingą lenktynių istoriją, iš viso laimėjęs daugiau nei 15 savo kategorijos ar bendrosios įskaitos pergalių 1962-65 metų sezonuose.
Pirmasis šio „Ferrari 250 GTO“ išbandymas vyko Targa Florio lenktynių trasoje, kur automobilį ruošdamasis varžyboms vairavo žymusis „Formulės 1“ pilotas Phil Hill‘as, pirmasis amerikietis laimėjęs F1 čempiono titulą. Vėliau daugybę pergalių GTO skynė patekęs į privataus italų lenktynininko Edoardo Lualdi-Gabardi rankas – jis su „Ferrari“ varžėsi dvylikoje gimtojoje šalyje vykusių varžybų, galiausiai iškovodamas Italijos „Grand Turismo Championship“ titulą savo klasėje. 1963-iaisiais Gabardi, o gal reikėtų sakyti – jo žmona, kuriai oficialiai ir priklausė automobilis, pardavė „Ferrari 250 GTO“, tačiau jau tais pačiais metais „Copa FISA“ lenktynėse Monzos trasoje pergalę šiuo automobiliu iškovojo Gianni Bulgari, geriau visiems žinomas kaip prabangių papuošalų bei laikrodžių industrijos magnatas.
Paskutiniosios 250 GTO lenktynės įvyko 1965-aisiais – „Redex Trophy“ varžybose į užtarnautą poilsį sportinis automobilis, vairuojamas David Piper’io, pasitraukė su trenksmu, laimėdamas bendrojoje įskaitoje. Pergalėmis kupina istorija, prie kurios prisilietė pats Phil Hill’as ir Bulgari, per keletą dešimtmečių gerokai kilstelėjo automobilio vertę. Naujas „Ferrari 250 GTO“ Jungtinėse Valstijose kainavo 18 tūkst. dolerių, o pirkėjus asmeniškai patvirtindavo ir pats Enzo Ferrari. Šiemet prabangų automobilį pardavė Gregas Whitten’as, įmonės „Numerix Software“ valdybos pirmininkas, kuris GTO įsigijo dar 2000 metais, kaip teigiama, už 10 mln. dolerių, o per 18 metų jo vertė šoktelėjo beveik penkiagubai. Visgi, net ir kainuodamas nežmoniškus pinigus, „Ferrari 250 GTO“ nėra skirtas tik pastatyti prabangioje svetainėje ir niekada neišvysti dienos šviesos – jame sumontuotas specialiai kasdieniams pasivažinėjimams ar klasikinių automobilių lenktynėms pritaikytas variklis, žinoma, originalus lenktynėse ne vienam varžovui nosį nušluostyti leidęs 300 AG motoras buvo parduotas kartu su automobiliu.
