Visa Lietuva džiūgauja, dėkoja Mykolui, sveikina jį – disko metimo finalas buvo tikras saldainiukas akims, abu su žmona vakar žiūrėjom lietuvių metimus sulaikę kvapą.
Iškart buvo aišku, kad M. Alekna išeis iš sektoriaus su medaliu, visi tikėjo, pasitikėjo ir palaikė. Tikrai fantastika, nerandu kito žodžio, kai toks jaunas sportininkas demonstruoja tokį lygį, kovodamas su tituluotais savo srities meistrais.
Jau vien kai Mykolas pagerino savo tėčio Virgilijaus Aleknos užfiksuotą rekordą, tai buvo kažkas tokio. Ir jis tai padarė prabėgus lygiai 20 metų – nors ir neilgai jam priklausė naujasis rekordas, bet vien tai jau buvo stiprus finalo momentas.
„Apie tai reikia kalbėti“
Bet ką abu su žmona pastebėjom ir visą laiką aptarinėjom, tai koks ramus viso finalo metu buvo M. Alekna – nesiblaškė, kūno kalboj tikrai nesimatė nerimo, vidinės stiprybės šitam jaunuoliui netrūksta.
Net vyresnieji, sportuojantys gerokai daugiau metų, neišlaikė tokios ramybės, kokią demonstravo Mykolas ir tai matė visi, neįmanoma to nepastebėti.
Kaip užtikrintai jis žengdavo į sektorių, kaip ramiai laukdavo savo eilės mesti diską – gražu žiūrėt, kaip gerai toks jaunas žmogus tvarkosi su įtampa ir spaudimu, nes pripažinkim, varžytis jam teko su tikrai stipriais varžovais.
Nepamirškim, kad M. Aleknai dar tik 21 metai, kaip kiti mėgsta sakyti, dar visas gyvenimas priešaky ir dar tikrai bus progų išplėšti aukso medalį. Debiutavus Olimpinėse palikti jas su sidabru – aukštas pilotažas. Sveikinimai mūsų jaunajam sportininkui ir kuo aukštesnių pasiekimų.
Autorius: skaitytojas Vaidas