Šią savaitę Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė Vyriausybės siūlymui nemokėti išeitinių išmokų valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojams, atleistiems iš darbo ne dėl jų kaltės ir vėliau susiradusiems darbą kitoje biudžetinėje įstaigoje.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija įsitikinusi, kad šalies valdžia dar kartą nori nudirti paskutinį darbuotojų kailį ir ragina nebetylėti – išeiti į gatves. Tokia nuostata paliestų labai daug besidarbuojančiųjų – realiai visą biudžetinį sektorių – mokyklas, darželius, medicinos įstaigas, nestatutinius ugniagesius gelbėtojus ir daugelį kitų.
Teigiama, kad žmonės nebeturės pasirinkimo. Mažesnių miestų medikai ir pedagogai neturi pasirinkimo, kokioje įstaigoje dirbti, – valstybinėje ar privačioje. Čia vyrauja savotiškas valstybinių įstaigų monopolis. Tad Seimui patvirtinus minėtas pataisas, dirbantieji tokiose įstaigose gali būti nuskriausti du kartus. Profesinių sąjungų konfederacijos nuomone, po eilinės įstaigų reformos dalis žmonių atsidurtų gatvėje ir, patys susiradę darbą kitoje biudžetinėje įstaigoje, nebegautų išeitinės kompensacijos. Tam kategoriškai prieštaraujama. Esą būtų pažeisti ne tik teisėti darbuotojų lūkesčiai, bet ir Konstitucija, Europos socialinė chartija.
Taupys biudžetą
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas sako, kad baisiausia tai, jog anksčiau tokia nuostata paliesdavo tik valstybės tarnautojus, kurie turi tam tikrą apsaugą tokiais atvejais. Dabar nukentėtų ir visi kiti, dirbantys biudžetiniame sektoriuje. Pavyzdžiui, mokykla nuspręstų atleisti dvidešimt metų dirbantį sargą, o po mėnesio šis pats susirastų darbą kitoje biudžetinėje įstaigoje. Jam išeitinė išmoka būtų išmokėta ne už šešis mėnesius, kaip priklauso, o tik už vieną, tai yra už tą laiką, kai jis nedirbo.
Tačiau jei jis įsidarbintų privačioje įmonėje, išeitinę išmoką gautų.
„Kuo kaltas žmogus, kad jis dirba biudžetinėje sferoje?“ – stebisi A. Černiauskas.
Priėmus tokią pataisą, su tuo gali greitai susidurti savivaldybėse dirbantys nestatutiniai ugniagesiai gelbėtojai. Šiuo metu svarstoma atleisti apie 300 žmonių, ir jei kurį nors iš jų priimtų dirbti biudžetinėje įstaigoje, jis, jei pataisa įsigaliotų, nebegautų išeitinės išmokos.
Pasak A. Černiausko, Vyriausybė tokias pataisas motyvuoja labai paprastai – biudžeto taupymu.
„Tai vėl daroma dirbančiųjų sąskaita“, – konstatuoja konfederacijos pirmininkas.
Pataisos greitai bus svarstomos Seime. Tikimybė, kad joms nebus pritarta, labai maža. Pasak pirmininko, patirtis rodo, jog Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui pritarus, vėliau paprastai pataisas patvirtina ir parlamentas.
Baiminasi, kad sukramtys ir tai
„Laukėme, kad komitete bus atsikvošėta, tačiau taip nenutiko“, – apgailestavo A. Černiauskas.
Profesinių sąjungų konfederacija ragina darbuotojus netylėti ir protestais apginti savo teises. Pirmininko teigimu, žmonės turėtų suprasti, kokią įtaką tai jiems turės.
„Jau daugelį dalykų jie ramiai sukramtė ir tylėjo. Tik dabar pradeda atsikvošėti, kas iš tiesų atsitiko, kad juos apgavo“, – sako jis.
Pavyzdžiui, smarkiai sumažintos nedarbingumo išmokos, žmonės vaikšto į darbą sirgdami, pailgintas pensinis amžius. Tad išeitinių išmokų nubraukimą A. Černiauskas vadina dar vienu panašiu smūgiu ir baiminasi, kad jį žmonės pajus, kai į rankas gaus atleidimo lapelius.
„Suprasčiau, jei būtų padaromas darbo vietų rezervas kaip valstybės tarnyboje ir pusę metų tiems žmonėms būtų siūloma dirbti kitoje savivaldybės ar valstybės įstaigoje. Dabar to nėra“, – sako pirmininkas.
Jo įsitikinimu, priėmusi tokias pataisas valstybė sudarytų savo darbuotojams prastesnes darbo sąlygas nei darbdaviai.
Pažeistų įstatymus
Lietuvos medicinos darbuotojų profesinės sąjungos prezidentas Algirdas Radvila taip pat įsitikinęs, kad tokios pataisos nebūtų gerai. Visų pirma būtų nesiskaitoma su šalies įstatymais ir pažeidžiamos konstitucinės žmonių teisės. Be to, kartu įvedami ir dvigubi standartai – vienokių profesijų žmonėms išmoka būtų mokama, kitokių – ne.
Ir tai jau nebebūtų vien Lietuvos reikalas. Pasak A. Radvilos, Europos socialinė chartija nenumato jokių išlygų – išeitinės išmokos pagal stažą yra privalomos.
„Suprantame – sunkmetis, kažką reikia daryti. Tik ne tokiais būdais“, – tikina jis.
Ne paslaptis, kad daugelis medicinos darbuotojų specialiai neieškodavo kitos darbovietės, stengėsi dirbti ilgą laiką vienoje, kad už stažą gautų didesnes išeitines išmokas.
„Bandoma lengva ranka visa tai nubraukti. Nėra valstybės įsipareigojimų tęstinumo“, – piktinosi profesinės sąjungos prezidentas.
Tad tokie siūlymai, jo manymu, sukelia žmonių nepasitenkinimą ir nepasitikėjimą valdžia – valstybės pažadai nieko nereiškia.
Atkištų špygą
Tokia situacija palankesnė darbdaviams – jie sutaupytų. Pasak A. Radvilos, šalyje vyrauja valstybinis medicinos įstaigų monopolis. Šiuo metu vyksta gydymo įstaigų reorganizacija ir darbdaviai susiduria su tuo, jog nėra pinigų išeitinėms išmokoms. Žmonės išdirbę po daugelį metų vienoje vietoje, tad reikia sumokėti kompensaciją už šešis mėnesius, be to, daugelis dirba ne vienu etatu, tad susidarančios sumos – nemažos. Tačiau Lietuvoje, pasak A. Radvilos, egzistuoja labai įdomus reiškinys.
„Geriname, darome neapskaičiavę, kiek visa tai kainuos pradiniame periode. Pasakoma – įstaigos reikalas, kaip tai padaryti. Jei mes galime pakelti statinę, keliame, o jei ne, gal geriau nustatyti pereinamuosius periodus?“– svarsto jis.
Tokiu būdu atsirastų ir tam tikras socialinis teisingumas – žmonės žinotų, kad nuo konkrečios datos kažkas keisis ir stažas toje įstaigoje gali nutrūkti.
„Jei žmogus sėslus ir lojalus įstaigai, ji jam parodo špygą. Tai neteisinga ir nedora iš valstybės pusės“, – įsitikinęs A. Radvila.
Vis dėlto, jo manymu, tokia pataisa Seime ir aukštesnėse institucijose turėtų sulaukti didesnio pasipriešinimo. Mat tai nėra išsigelbėjimas – nepagalvojama apie pasekmes. „Kai kur stručio simptomas – kaip bus taip, o jei smarkiai rėks, ką darysi, sugrįšime atgal“, – apibūdina jis.
Daiva SAVICKIENĖ
