O ką jau bekalbėti apie pačias įvairiausias smulkmenas, kurios erzina ir išauga iki reikšmingų?
Kelionių organizatoriaus atstovas Ričardas Nosevičius, kelionių specialistas Antanas Skindzera ir psichologė Eglė Adomavičiūtė pataria, kaip spręsti per atostogas kylančias problemas, kad poilsis nevirstų katastrofa.
Geidžiamiausi kambariai – su vaizdu į jūrą
Nusivylimo kartėlis kartais apima vos įėjus į viešbučio kambarį. Pavyzdžiui, jei poilsiautojai apgyvendinami kitokiame nei tikėjosi numeryje.
„Geidžiamiausi kambariai – su vaizdu į jūrą, kurie viešbučių terminijoje vadinami „Sea view“ (su vaizdu į jūrą) arba „Sea side view“ (su vaizdu į jūros pusę). Skamba panašiai, tačiau pirmuoju, „Sea view“, atveju vaizdas į jūrą iš tikrųjų yra. Jis gali būti tiesioginis arba šoninis, kai viešbutis stovi šonu ir jūra matoma išėjus į balkoną ar šonu žvilgterėjus pro langą. Už tokį kambarį paprastai imama priemoka.
Tuo tarpu „Sea side view“ atveju poilsiautojams garantuojama tik kad kambario langai bus į tą pačią pusę, kurioje yra ir jūra, o tiesioginio vaizdo į pakrantę skalaujančias bangas dažniausiai nėra, vandenį gali užstoti pastatai arba augmenija, pvz., palmės ar išpuoselėtas sodas“, – sakė tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ Klientų aptarnavimo skyriaus vadovas Ričardas Nosevičius.
Rinkdamiesi viešbutį, į šiuos skirtumus dėmesio neatkreipia ne tik poilsiautojai – ir viešbučių darbuotojai jų ne visuomet supaiso. Štai tokioje Turkijoje jums gali pasakyti, kad keletas medžių vaizdo į jūrą tikrai nepagadina.
Kuo aukščiau kambarys, tuo geresnis vaizdas
Panašią situaciją pamena ir kelionių organizatoriaus „Santi Travels“ vyr. vadybininkas A. Skindzera. Jis pasakoja, kad sykį į Kemero (Turkija) regioną ilsėtis vykę lietuviai tikėjosi pro langą matyti jūrą, o pravėrę užuolaidas išvydo Medžių lajų taką primenantį vaizdą. Nusivylusius svečius viešbučio darbuotojas guodė, kad jūra yra, na tai kas, kad bangas užstoja medžių viršūnės.
„Užsakydamas poilsiautojams viešbučio kambarį visuomet prašau, kad jis būtų kuo aukščiau – tuomet tikimybė matyti jūrą per savo kambario langą visuomet didesnė. Dažniausiai personalas į prašymą atsižvelgia geranoriškai, bet nutinka, kad ir nesureaguoja arba kambarių aukščiau tuo metu tiesiog nėra likę, nes viešbutis užpildytas“, – sakė A. Skindzera.
Mat atvykimo dieną poilsiautojai apgyvendinami viešbučio administracijos nuožiūra laisvuose užsakyto tipo numeriuose.
„Jei poilsiautojai nenori gyventi tokiame kambaryje, jeigu jie buvo užsisakę apgyvendinimą su vaizdu į jūrą, o ne į jos pusę, galima kreiptis į viešbučio administraciją. Jei yra galimybė, galbūt išeis kambarį pakeisti ar prieiti kompromiso, pavyzdžiui, gauti papildomų paslaugų ar nuolaidų SPA procedūroms“, – pataria kelionių ekspertas.
Svarbiausia, anot A. Skindzeros, komunikuoti ir būnant vietoje viešbučio personalui ar kelionės organizatoriaus atstovui pasakyti, kas negerai. Spręsti bėdą grįžus namo – per vėlu. Galima surašyti pretenziją, bet kam kentėti per visas atostogas?
Jei viešbutis netinka, gidas gali pasiūlyti jį pakeisti. Galbūt, persikėlus į kitą vietą, išsispręs ir problema.
Tiesa, jei viešbučio keitimui rimtesnių priežasčių nebus, o pasiūlytas kitas apgyvendinimas – kiek brangesnis, suprantama, jog skirtumą teks primokėti turistui.
Kaip apsisaugoti nuo siurprizų?
Anot „Santi Travels“ atstovo, neretai atostogos griūna ir dėl nepamatuotai didelių lūkesčių. Šiuo atveju reikėtų turėti omenyje, kad kelionės kaina yra proporcinga kokybei.
Kuo ji aukštesnė, tuo daugiau paslaugų ir geresnio aptarnavimo sulauksite nuvykę į atostogų vietą ir atvirkščiai.
„Perkant atostogų paketą už 500 Eur nereikėtų viltis atvykti į viešbutį, kuris siūlomas 2000 Eur vertės atostogų pakete. Net jei užsakėte 5 žvaigždučių viešbutį, tai dar nėra tobulų atostogų garantija. Pavyzdžiui, Turkijoje 5 žvaigždučių viešbučiai yra ekonominės, vidutinės ir VIP klasės. Visi jie skiriasi kaip diena ir naktis“, – teigia A. Skindzera.
Anot specialisto, yra trys pagrindiniai dalykai, užtikrinantys komfortiškas atostogas ir gerą nuotaiką jų metu. Tai skanus maistas, paslaugus personalas ir švara. Tegul viešbutis bus kuklesnis, svarbiausia, kad tvarkingas.
Tad prieš išvykstant svarbu surinkti kiek įmanoma daugiau informacijos. Tiesa, jei į vietovę keliaujate sezono pradžioje, teks kliautis remiantis praėjusių metų informacija, o ši gali būti pasenusi.
Tad vaizdą geriausiai susidaryti iš naujausių poilsiautojų ar kelionių konsultantų, kurie dažnai viešbučius aplanko dar prieš oficialią vasaros sezono pradžią, atsiliepimų.
„Jei norite išvengti siurprizų, pasidomėkite ir tuo, ar į šalį vykstate sezono metu. Pavyzdžiui, Turkijoje sezonas prasideda gegužės pradžioje ir baigiasi spalio pradžioje, o lietuviai ilsėtis į šalį skrenda nuo kovo 31 dienos iki pat spalio pabaigos. Vadinasi, tuo metu ne visos paslaugos bus prieinamos, viešbučiai ar jų teritorija dar gali būti tvarkomi. Kai žinosite, ko tikėtis, mažesnė tikimybė, kad per atostogas subjurs nuotaika“, – pataria specialistas.
Pačios geriausios ar blogiausios atostogos?
Per ilgai lauktas atostogas norisi tobulo poilsio. Kita vertus, psichologai sako, kad per atostogas, kaip ir gyvenime, nutinka visko. Svarbu, ar situaciją įmanoma pakeisti, o jei ne, kaip nesusikoncentruoti į nesklandumus? Juk nebūna ir taip, kad viskas aplinkui yra blogai.
Nemalonios situacijos ir dėl jų kylančios katastrofizuojančios mintys, pavyzdžiui, „kelionė eina šuniui ant uodegos“ gali nulemti visų likusių atostogų nuotaiką, tad grožio ir sveikatingumo klinikos
„Jaunatvės namai“ psichologė E. Adomavičiūtė pataria koncentruotis ne į blogybes, o į malonius atradimus. Pavyzdžiui, jei vienas viešbučio restoranas nepatinka, visuomet galima pasiieškoti kito ar išeiti valgyti į miestą. Jei neįtinka padavėjas, kitą vakarą tiesiog sėskite prie kito staliuko. Jūra per šalta ar per šilta – išbandykite baseinus. Svarbiausia – nesusitelkti vien į nepatinkančius dalykus.
„Jei žmogus fiksuos tik nesklandumus, pyktis, susierzinimas ir nusivylimas stiprės, o geri dalykai, pavyzdžiui, graži šalis, netoliese esantis paplūdimys, įdomios ekskursijos, malonūs žmonės ar skanus maistas liks nepastebėti. O juk šiems atradimams ir reikėtų teikti didžiausią dėmesį. Svarbu į situaciją pažvelgti iš šono: ar vietoje jūros pro langą matomos medžių viršūnės arba girgždančios grindys kambaryje yra blogiausia, kas man galėjo nutikti?“ – sako E. Adomavičiūtė.
Tad jei norite, kad būsimos atostogos taptų pačios geriausios ir nepamirštamos, specialistė pataria netrikdyti poilsio pašalinėmis mintimis, stengtis būti „čia ir dabar“, įsijausti į esamą akimirką ir atsipalaiduoti.
„Jei vykdami atostogų galvosite, kiek namuose lieka rūpesčių, tai mintys apie juos nepaleis visos kelionės metu. Tačiau jei užsibrėšite tikslą, kad šįmet tai bus pačios geriausios jūsų atostogos, taip ir jausitės. Mintimis formuojame savo elgesį ir emocinę būseną“, – sako E. Adomavičiūtė.
„Beje, egzistuoja ir rutinos, įpratimo veiksnys. Ar esate pastebėję, kad pirmą dieną viskas gali būti blogai. Ir maistas, ir apgyvendinimas, ir personalas.
Kuo daugiau laiko praeina, tuo viskas geriau, o paskutinę dieną jau nė nebenorime išvažiuoti? Taip yra dėl rutinų, įpročių, nes, atvykę į naują aplinką, turime ją apsijaukinti, išsiaiškinti ir atrasti, kur, kas yra geriausia būtent mums“, – sakė „Tez Tour“ atstovas.
Kelionių sezonas įsibėgėja, į kurortus atvyksta didelis poilsiautojų srautas, o turizmo sektoriaus darbuotojai išgyvena patį darbų įkarštį. Nors kiekvienas tikimės išvengti susierzinimą ir pyktį keliančių situacijų, net jeigu jos ir ištiktų, dar nereiškia, kad šią vasarą negalėsime pailsėti iš širdies.
