Tarpvalstybinis Aviacijos Komitetas paviešino tyrimo dėl lėktuvo „Jak–42“, skraidinusio „Lokomotiv“ ledo ritulio komandą, rezultatus. Skelbiama, kad lėktuvui reikiamą aukštį kilimo metu pasiekti sutrukdė „pašalinis stabdymo veiksnys“. Konkrečiau, ką tai galėtų reikšti, paaiškinimų nepateikiama, praneša Newsru.
Žiniasklaidai taip pat pavyko gauti dalies iššifruoto lėktuvą valdžiusių pilotų pokalbio tekstą. Jame užfiksuotas pilotų pokalbis prieš pat įvykstant tragedijai. Nors šio teksto autentiškumas dar nėra patvirtintas, vis dėlto teigiama, kad šis tekstas yra tikras:
Kapitonas: 74,76.
Borto inžinierius: 74,76.
Kapitonas: Laikas, šviesos. Kylam, riba 190.
Kapitonas: Trys, keturi, penki, nominalus.
Borto inžinierius: Ant nominalaus.
Borto inžinierius: Greitis auga. Parametrai normalūs. 130, 150, 170, 190, 210.
Kapitonas: Kilimo.
Borto inžinierius: 220, 230.
Antrasis pilotas: Tikriausiai stabilizatorius.
Kapitonas: Kilimo, kilimo, stabilizatorius.
Antrasis pilotas: Ką tu darai?
Kapitonas: Kilimo.
Borto inžinierius: Kilimo.
Kapitonas: (necenzūriniai žodžiai).
Antrasis pilotas: Andriūcha!
Pokalbis užfiksuotas iš karto po to, kai dispečeris leido skristi, o lėktuvas dar stovėjo su įjungtais stabdžiais, paaiškino patyręs lakūnas A. Knyšovas. Ekspertas taip pat pakomentavo visą lėktuvo įgulos pokalbio ištrauką.
74,76 – variklio režimo parametrai. Pilotai ruošėsi skrydžiui. Lėktuvą valdo pats lėktuvo kapitonas. Primenamas greiti: 190. Tai yra vadinamasis „apsisprendimo taškas“. Kai dar nėra pasiektas 190 kilometrų per valandą greitis, ir sutrinka sistema ar variklio darbas, ekipažas lėktuvą dar galėtų sustabdyti.
Pradėjęs skrydį nominaliu režimu, lėktuvas jau buvo ant pakilimo tako. Kalbama apie didėjantį greitį. Ateina „apsisprendimo taškas“, jokios informacijos apie sistemos sutrikimus nėra – tai reiškia, jog visos sistemos ir varikliai veikė tinkamai. Lėktuvas pakyla 210 kilometrų per valandą greičiu.
„Tačiau lėktuvo kapitonas netikėtai nominalų režimą perjungia į skrydžio, ir kodėl tai daroma taip vėlai man lieka neaišku. Įprastai dėl skrydžio režimo įgula sutaria dar lėktuvui nepajudėjus iš vietos, skrydžio metu tokie sprendimai nepriimami“, – teigia A. Knyšovas.
220, 230 – greitis atsiplėšiant nuo žemės. Lėktuvo kapitonas turi perimti lėktuvo šturvalą. Tačiau, sprendžiant pagal tolesnę pokalbio eigą, jis to nepadarė, arba šturvalas neveikė. Lėktuvas turėjo iš karto lengvai atsiplėšti nuo pakilimo tako, tačiau taip neįvyko – lėktuvas kilo iš lėto. Faktas, jog minimas stabilizatorius, gali reikšti, jog kažkas nutiko su lėktuvo aukščio valdymo prietaisais - stabilizatoriumi arba aukščio vairu.
„Galimas daiktas, jog sugedo aukščio vairas. Jis leidžia pakreipti lėktuvą reikiamu kampu kylant. Kai lėktuvas stovi, aukščio vairas sustabdomas, nes stiprūs vėjo gūsiai gali jį sugadinti. Tuomet jis tampa nebevaldomas“, – aiškina A. Knyšovas.
Toliau paaiškėjo, jog ekipažas, greičiausiai, bandė išspręsti problemą. Neaišku, kam skirtas antrojo piloto klausimas „Ką tu darai?“. Gali būti, jog lėktuvo kapitonui, kuris galbūt bandė kaip nors pataisyti aukščio vairą, spėja patyręs lakūnas. Tačiau, nepaisant pastangų, nieko nebebuvo įmanoma padaryti.
Taip pat skaitykite:
Sudužusio „Lokomotiv“ lėktuvo dispečeris: „Jak-42“ smigo žemyn vos pakilęs
Užgeso lėktuvo katastrofą išgyvenusio „Lokomotiv“ ledo ritulininko gyvybė
