Išrinktojo prezidento Rolando Pakso po truputį atskleidžiamame užsienio politikos plane - bendradarbiavimas su Rusijos regionais, naujų rinkų ir žaliavų paieška Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje bei intensyvesni santykiai su Ukraina ir Baltarusija.
Lietuvos užsienio politikos nuostatas, kurių jis laikysis užėmęs valstybės vadovo postą, R. Paksas trečiadienį (01.15) pristatė susitikime su Lietuvoje akredituotais užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų diplomatiniais atstovais.
Išrinktasis prezidentas eilinį kartą patvirtino, jog dabartiniai Lietuvos užsienio politikos prioritetai - integracija į Europos Sąjungą ir NATO bei geros kaimynystės santykiai - išliks tie patys, tačiau užsiminė, kad bus ir naujų "akcentų".
"Ypatingas akcentas regioninio bendradarbiavimo plėtrai su Rusija, su atskirais jos regionais, visų pirma Šiaurės Vakarų Rusija, taip pat - ir kitais tolimesniais jos regionais", - diplomatams sakė R. Paksas.
Pasak jo, "naujas akcentas" bus ir bendradarbiaujant su Ukraina.
"Skatinsiu ne tik dvišalį ekonominį bendradarbiavimą, bet ir kontaktų atsiradimą tarp nevyriausybinių organizacijų bei valdžios institucijų, įskaitant parlamentus, vyriausybes ir prezidento institucijas", - žadėjo būsimas šalies vadovas.
Anot jo, santykiuose su Baltarusija ir kitomis Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalimis naują svarbą įgauna "pasidalinimas patirtimi kuriant teisinę demokratinę valstybę".
"Lietuva yra pasirengusi padėti Baltarusijai, kaip europinei valstybei, siekti suartėjimo su Europos Sąjunga, bet politinė Baltarusijos valdžia turi įgyvendinti tarptautinių institucijų rekomendacijas užtikrinant demokratinių ir teisinių procesų įgyvendinimą šioje valstybėje", - kalbėjo R. Paksas.
Jis taip pat teigė sieksiąs "platesnio" Lietuvos ekonominių interesų atstovavimo užsienyje ne tik "tradiciniuose veiklos regionuose", bet ir Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje, tačiau su sąlyga, jeigu "augs ekonomika ir didės valstybės, privačių bendrovių interesas plėsti diplomatinių ir prekybinių atstovybių, misijų tinklą įvairiuose pasaulio regionuose, ieškoti ne tik naujų produkcijos realizavimo, žaliavų rinkų bet ir rinkų Lietuvos investicijoms".
R. Pakso nuomone, daugelis ekonominių galimybių nėra išnaudotos su Lietuvai "labai svarbia" šalimi Kinija, netenkina ekonominiai kontaktai ir su Japonija.
Būsimasis šalies vadovas žadėjo "asmeniškai ir per kitas institucijas" dėti dideles pastangas, kad didėtų prekybos bei investicijų apimtys su šiomis šalimis.
Pasaulinėje politikoje, išrinktojo prezidento tvirtinimu, Lietuva dalyvaus "tiek, kiek leidžia valstybės išgalės".
R. Paksas tikino, jog Lietuva rems JAV pastangas "išsaugoti taiką, tvarką, saugumą ir stabilumą pasaulyje", jeigu Jungtinės Tautos, ES ir NATO "ragins savo nares imtis veiksmų užkirsti kelią kylančioms grėsmėms".
Prezidento rinkimų laimėtojas teigė reikalausiąs, kad būtų efektyviai išnaudojama Lietuvos narystė tarptautinėse organizacijose, kontroliuosiąs, kaip kuriama "pareigūnų, galinčių dirbti europinėse struktūrose, parengimo programa".
Po Lietuvos užsienio politikos gairių pristatymo diplomatinio korpuso Lietuvoje duajenas Vatikano apaštalinis nuncijus Peteris Stephanas Zurbriggenas (Pėteris Stefanas Curbrigenas) pasveikino R. Paksą su pergale rinkimuose, pabrėžė šalies pasiryžimo prisidėti prie taikos pasaulyje įtvirtinimo svarbą ir palinkėjo sveikatos.
Susitikime ambasadoriai domėjosi požiūriu į ES ateitį, branduolinės energetikos ateitį Lietuvoje, rinkimų programos įgyvendinimu, santykiais su įvairiais pasaulio regionais.
Išrinktojo prezidento požiūriu, ES ateityje turi tapti "labai efektyviai veikianti, stipri" organizacija, kurioje būtų išlaikytas solidarumo principas, atsižvelgiama į visų šalių interesus ir priimami visoms narėms naudingi sprendimai.
Kaip to galima būtų pasiekti, R. Paksas diplomatams nepaaiškino.
Susitikime Turkijos ir Japonijos ambasadoriai pakvietė prezidento rinkimų Lietuvoje nugalėtoją atvykti pailsėti jų šalyse.
"Jums reikės ypatingai daug dirbti, bet reikės ir pailsėti. Japonija nepriklauso nei NATO, nei ES, jūs iš tiesų šioje šalyje pailsėtumėte", - išrinktajam prezidentui siūlė Japonijos atstovas Lietuvoje Šohei Naito.
Jis taip pat priminė, kad Japonijos parlamente liberaldemokratai sudaro daugumą.
BNS
