Sugiharos fondo teikiamą Tolerancijos žmogaus titulą šiemet pretendavo ekonomikos ekspertas, buvęs tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Mykolas Majauskas ir Lietuvos kultūros atašė Lenkijoje Rasa Rimickaitė.
Už viso gyvenimo nuopelnus fondas apdovanojo disidentą Antaną Terlecką. Jis įvertintas už „gebėjimą derinti patriotizmą ir antikomunizmą, pastangas įveikti lietuviško antisemitizmo kliūtis, vertinant skaudžius istorijos įvykius“, informavo fondas.
Metų tolerancijos žmogaus titulas paskelbtas Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje auloje rengiamoje ceremonijoje. Laureatas tradiciškai apdovanotas skulptoriaus Edmundo Frėjaus sukurtu atminimo medaliu ir diplomu. Minėtas kandidatūras fondo valdyba rinko atsižvelgdama į savo pateiktas užklausas visuomeninėms, nevyriausybinėms organizacijoms, su žmogaus teisių gynimu susijusiomis institucijomis Lietuvoje.
Pasak Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ pranešimo, ši kasmetinė nominacija skiriama asmeniui, savo veiksmais, viešu pavyzdžiu ar atviru žodžiu stojusiam prieš ksenofobijos bei antisemitizmo, kitaminčių, kitatikių bei kitataučių persekiojimą, pasisakiusiam prieš smurto, prievartos ir radikalizmo apraiškas visuomeniniame Lietuvos gyvenime.
Pirmąjį Tolerancijos žmogaus apdovanojimą 2002 metų sausio mėnesį gavo Tomas Šernas. Vėliau metų Tolerancijos žmogaus titulas atiteko profesorei Irenai Veisaitei, žurnalistui Algimantui Čekuoliui, režisieriui Sauliui Beržiniui, pranciškonų vienuoliui, kunigui Arūnui Peškaičiui, psichologui Robertui Povilaičiui, atlikėjai Jurgai Šeduikytei, žurnalistui Mykolui Drungai, poetui Tomui Venclovai, filosofui Andriui Navickui, rašytojams Daivai Čepauskaitei ir Sigitui Parulskiui.
Už viso gyvenimo nuopelnus fondas yra anksčiau yra pagerbęs mokytoją ir visuomenės veikėją Vytautą Toleikį.
Kaip sakoma pranešime, fondo tikslas yra ne tik saugoti Japonijos diplomato Čijunės Sugiharos ir Nyderlandų garbės konsulo Jano Zwartendijko (Jano Zvartendijko) atminimą, bet ir skleisti pilietinės visuomenės bei tolerancijos idėjas.