Preliminariais duomenimis, nors apsauga nuo užsikrėtimo COVID-19 ir sunkios ligos po pirminės vakcinacijos krenta, gavus sustiprinamąjį skiepą ji išlieka apie 75 proc.
Ar realu, kad kritus vakcinų apsaugai ir „kokybei“ su naująja omikron atmaina daugiau gali tekti kovoti antikūnų kiekybe?
To paklaustas Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narys (NEPT) prie Vyriausybės onkoimunologas dr. Marius Strioga teigė, kad nors kol kas apie ketvirtą (ar, priklausomai nuo gamintojo, – trečią) dar nekalbama, ji neišvengiama.
„Klausimas tik, ar taikyti esamas vakcinas, ar laukti adaptuotų omikron atmainai. Tai matysis pagal nuolat analizuojamus duomenis“, – komentavo jis.
Specialisto aiškinimu, tokiu atveju dar neaišku, ar taikant naują vakciną tai būtų kaip boosteris ar vis tik reikėtų antros pirminės vakcinacijos.
Kaip antra revakcinacija pasitarnaus persirgimas?
Kalėdamas apie papildomos vakcinos dozės poreikį genominis epidemiologas dr. Gytis Dudas teigė, kad daug ką nulems ir imunizacija infekcijos dėka.
„Jei daugelis dabar dviem ar trimis dozėmis skiepytų žmonių omikron persirgs lengvai, tiesiog nebeliks prasmės skiepyti visų, išskyrus rizikos grupes, t. y. analogiškai kaip yra su gripu“, – tvirtino jis.
Visgi dėl skiepų atnaujinimo mokslininkas buvo nusiteikęs nuosaikiau.
„Delta atmaina buvo akivaizdi nugalėtoja visame pasaulyje dar 2021 liepą-rugpjūtį ir taip pat turėjo antigeninę pažangą, lyginant su skiepuose naudojama atmaina, tačiau nepaisant šio akivaizdaus dominavimo, pranešimų spaudai ir tyrimų, nematėme jokių skiepų atnaujinimų.
Abejoju, ar kažkas drįstų dabar vienareikšmiškai teigti, kas įvyks omikron konkuruojant su delta kitose pasaulio šalyse ir juo labiau, kokių papildomų siurprizų SARS-CoV-2 pateiks žinant, kad šis virusas cirkuliuoja daugelyje gyvūnų. Todėl, mano nuomone, niekas artimiausiu metu nesikeis skiepų atnaujinimo atžvilgiu“, – pastebėjo G. Dudas.
Raktas kovai su omikron – sustiprinamoji dozė
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė taip pat teigė, kad apie papildomas sustiprinamąsias dozes kalbėti dar anksti.
„Bet reikėtų atkreipti dėmesį į trečią arba antrą, revakcinacijai skirtą, dozę, nes būtent po jos žmogaus organizme, aišku, priklausomai nuo individualių savybių, pasigamina skaitlingesnis antikūnų kiekis.
Tai nereiškia, kad visi tie antikūnai sugebės neutralizuoti naują atmainą, bet dėl jų didesnio jų skaitlingumo dalis jų sugebės sutvarkyti tą antigeną, suskaidyti ir pašalinti“, – aiškino ji.
Gydytoja priminė, kad dabar jau pasirodė pranešimai, jog po trečios „Pfizer“ dozės skiepo efektyvumas nuo omikron atmainos siekia 75 proc.
Kita vertus, kartu pašnekovė siūlė mažiau sureikšminti šiuos procentus, mat, pavyzdžiui, tiek metų skiepijantis nuo gripo.
„Dabar žmonės labai kreipia dėmesį į tuos procentus – ar 80, ar 90 proc. apsaugo. Bet tikrai galiu pasakyti, kad kiekvienais metais žmonės skiepijasi gripo vakcina ir nesu girdėjusi klausimo, kokiu procentu ji apsaugo. Tuo metu jos efektyvumas siekia nuo 40 iki 60 proc. Bet to visgi pakanka, kad būtų žmogus tą gripo sezoną apsaugotas“, – pastebėjo D. Razmuvienė.
Galbūt reikės skiepytis kasmet
Virusologas prof. Saulius Čaplinskas savo ruožtu pažymėjo, kad šiuo metu, plintant naujai atmainai, kaip niekada svarbus dar nuo pandemijos pradžios jo kartojamas teiginys apie tai, kaip svarbu žinoti savo „kovido statusą“.
„Viena vertus, tai svarbu tam, kad neužkrėstum sau artimų žmonių, šeimos narių ar kolegų. Kita vertus, kad pats sunkai nesusirgtum, jei jau išblėso imunitetas. Tai vienu atveju parodys greitieji antigeno arba PGR testai, ar tuo momentu žmogus yra užkrečiamas. O kiekybinis antikūnų tyrimas parodys, kokia tam momentui yra imuninė žmogaus apsauga. Ir kuo ji bus stipresnė, tuo didesnio kiekio reikia naujai gauti viruso, kad jis „pramuštų“ tą apsaugą.
Taigi, jei yra prarandama neutralizuojančių antikūnų kokybė, tai bent svarbu, kad nebūtų prarasta jų kiekybė. Tada, tikėtina, kad vis tik neįvyks užsikrėtimas. Tiksliau, žmogus gaus viruso, bet jis nepradės daugintis jo kvėpavimo takuose, nes imunitetas greitai su juo susitvarkys“, – dėstė jis.
Todėl šia prasme, anot profesoriaus, dabar, panašu, kol kas reikia stebėti, kaip senka imunitetas ir jį sustiprinti.
„Bet ar greitai atsitiks taip, kad virusas taps silpnesnis, kol kas per anksti pasakyti. Gal net nebereikės ketvirtos dozės, o gal reikės ir kasmet, kol virusas netaps endeminiu ir kol dauguma žmonių bus įgiję imunitetą ir virusas nebegalės mutuoti į greičiau plintantį ar patogeniškesnį“, – komentavo S. Čaplinskas.
Kai kurie gyventojai jau gauna ketvirtą dozę
Tuo metu kitose šalyse imunosupresuotiems pacientams vadinamoji ketvirta dozė jau yra rekomenduojama. Apie tai yra pranešęs Izraelis, Prancūzija.
„Prancūzijoje giliai imunisuoresuotiems (pavyzdžiui, po organų ar kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų) taikyta pirminė vakcinacija trimis dozėmis, trečią dozę skiriant 1 mėnesį po antros. Nors ji vadinta boosteriu, bet iš esmės tai pirminė vakcinacija trimis dozėmis.
Mes nuo rudens irgi pritaikėme šią praktiką giliai imunosupresuotiems žmonėms, kurių Lietuvoje yra keli tūkstančiai. Tai dabartinis boosteris jau jiems gaunasi ketvirta dozė“, – sakė onkoimunologas M. Strioga.
Portalas tv3.lt primena, kad dabar visi pilnamečiai gyventojai gali revakcinuotis trimis vakcinomis: „Comirnaty“ (gam. „BioNTech ir Pfizer“) arba „Janssen“ (gam. „Janssen Pharmaceutica NV“) sustiprinančioji dozė skiriama, praėjus keturiems mėnesiams po pilnos vakcinacijos, „Spikevax“ (gam. „Moderna“) – po šešių mėnesių.
Kaip ir iki šiol, sustiprinančioji „Janssen“ vakcinos dozė gali būti skiriama tik tiems gyventojams, kurie pirmą kartą pasiskiepijo būtent šia vakcina. „Comirnaty“ arba „Spikevax“ sustiprinančioji dozė skiriama gyventojams, vakcinuotiems bet kuria iš keturių Lietuvoje naudojamų vakcinų nuo COVID-19 ligos. „Vaxzevria“ vakcina nebus naudojama revakcinacijai
Jei revakcinacijai skiriama „Spikevax“ vakcina, vadovaujantis gamintojo ir Europos vaistų agentūros (EVA) rekomendacijomis, imuniteto sustiprinimui bus suleidžiama pusė įprastos šios vakcinos dozės.
