Seimas pradėjo svarstyti Prezidentės inicijuotas Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti išplėstinį turto konfiskavimą. Anot oponentų, toks įrankis jau egzistuoja, bet netaikomas.
Praėjusią savaitę svarstę šalies vadovės Dalios Grybauskaitės inicijuotas BK pataisas, parlamentarai bendroo sprendimo nepriėmė. Prie klausimo nuspręsta grįžti lapkritį. Prezidentės siūlymo esmė – neteisėtomis lėšomis įgytą turtą leisti konfiskuoti visais atvejais. Siūloma numatyti baudžiamąją atsakomybę už disponavimą didelės vertės turtu, kurio įgijimas nepagrįstas teisėtomis pajamomis. Inicijuoti šią naujovę paskatino pirmiausia dažni atvejai, kai teisėsauga yra bejėgė prieš asmenis, kurių turimo turto ir teisėtų pajamų santykis liudija, kad praturtėta darant nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus.
Anot Prezidentės patarėjos Solveigos Cirtautienės, pagrindinė priežastis, paskatinusi Prezidentę pateIkti šį dekretą, yra teisėsaugos institucijų atlikta praktinės situacijos analizė: „Ji rodo, kad šiandien turto konfiskavimas skiriamas tik truputį daugiau kaip 1 proc. nuteistųjų, o realiai įvykdomas dar rečiau.“
Didžioji dalis parlamentarų, svarstydami klausimą, sveikino Prezidentės iniciatyvą griežčiau bausti už valstybės turto švaistymą, užsimindami, kad šios sankcijos pavėluotos. Tačiau kai kurie teisininkai, tarp jų – Teisingumo instituto valdybos narys Tadas Kelpšas, įsitikinę, kad kai kurios siūlymo dalys yra ydingos. Pati idėja yra sveikintina ir Vakarų pasaulyje jau seniai pritaikyta. Kiekvienoje santvarkoje ieškoma būdų, kaip konfiskuoti iš nusikalstamos veiklos sukauptą turtą.
– Vis dėlto ne visoms Prezidentės siūlymo dalims pritariate?
– Apie antrąją siūlymo dalį galėčiau pasakyti taip: gera idėja blogais darbais žlugdoma. Bandoma kriminalizuoti naują veiką, tokią, kaip neteisėtas praturtėjimas. Šiuo metu pateikiamos formuluotės siūlymas yra labai kritikuotinas. Visų pirma dėl to, kad iš esmės tai, kas siūloma, yra įtvirtinta kituose BK straipsniuose, tiesiog reikia juos taikyti.
– Kuo ydingas šis siūlymas?
– Norma suformuota taip, kad atsiranda didelė erdvė pareigūnams piktnaudžiauti. Pareigūnas galėtų išsitraukti nekilnojamojo turto registro išrašą ir pradėti klausinėti, kodėl tam tikrą turtą pirkote per pigiai. Akivaizdu, kad to nesiekiama, tiesiog norma suformuluota nekvalifikuotai. BK 216 str. numatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimą. Tačiau priešingai negu šiame straipsnyje, naujojoje normoje nekalbama apie jokį veiklos analizavimą. Vadinasi, pareigūnas tiesiog atvyktų ir, jeigu asmuo nesugebėtų pagrįsti, kaip įsigijo turtą, turėtų problemų. Juk tai yra archajiška norma iš tarybinių laikų, kai turtingam būti buvo nusikaltimas. Iš tiesų po gera idėja slypi sprogstamasis užtaisas, kuris gali visą teisėsaugą pastumti į dar didesnę korupciją, nes šis įrankis gali būti panaudotas siekiant susidoroti, šantažuoti ir t.t.
– Parlamentarai klausimą nagrinėti pradėjo, bet dar neužbaigė.
– Kai kurie Seimo nariai susilaikė, nes nė vienas save gerbiantis teisininkas negalėtų palaikyti šios normos tokios, kokia ji pasiūlyta. Sutinku, kad tokia norma galėtų būti numatyta mokesčių administravimo įstatyme. Tarkime, jeigu nepagrindi savo pajamų, tektų sumokėti papildomai mokesčių arba baudą. Tačiau jokiu būdu negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, nes visa baudžiamoji teisė grįsta tuo, kad tyrėjas privalo įrodyti kaltininko kaltę, o dabar norima, kad pats kaltininkas įrodytų, jog jis nekaltas. Akivaizdu, kad ne iš taip turi būti sprendžiama ši problema.
– Kokia praktika egzistuoja kitose šalyse?
– Išplėstinis turto konfiskavimas taikomas iš esmės visose Vakarų Europos šalyse. Prancūzijoje, Vokietijoje, atrodo, ir Italijoje su mafija kovojama būtent šiuo instrumentu. Mafijos atstovai praturtėja ir turtą perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau, pritaikius išplėstinį turto konfiskavimą, neteisėtai įgytas turtas iš jų paimamas labai paprastai. Pas mus bandoma nueiti populistiniu keliu ir manoma, kad sugalvojus dar vieną formuluotę pavyks išspręsti visas problemas.
Taip nebūna. Reikia sistemiškai mąstyti, nes iš esmės tiek baudžiamosios, tiek civilinės teisės reforma Lietuvoje jau įvykdyta ir visi tie instrumentai yra įtvirtinti. Reikia aiškintis, kodėl teisėsaugos institucijos nepakankamai plačiai taiko tuos kodeksų straipsnius?
– Ar galima tikėtis, kad, įtvirtinus išplėstinį turto konfiskavimą, situacija pasikeis?
– Kaip minėjau, tie instrumentai jau dabar egzistuoja mūsų teisėje ir tai, kad jie nenaudojami, iš esmės yra visos teisėsaugos problema. Teisėsauga dažnai įklimpsta į smulkių bylų tyrimą, bet nesiima narplioti rimtų konjunktūrinių dalykų. Žiūrėkite, kaip pastaruoju metu yra politizuoti įvairiausi paskyrimai į teismų pirmininkus, į generalinio prokuroro pareigas! Iš esmės parlamentinė kontrolė, kokia ji turėtų būti demokratinėse šalyse, Lietuvoje yra labai išsigimusi, neprofesionali. Smulkmeniški partijų interesai žlugdo sistemos veiklą.
Dovilė JABLONSKAITĖ
