Naujienų portalui tv3.lt Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovas, gydytojas Linas Darginavičius atskleidė dažniausius sužalojimus, kuriuos sukelia fejerverkai šventiniu laikotarpiu, ir pateikė patarimų, kaip jų išvengti.
Nuo fejerverkų kenčia ne tik galūnės
Gydytojas teigia, kad fejerverkai dažniausiai sužeidžia galūnes, ypač rankas ir pirštus. Jis pažymi, kad tokius sužalojimus gydyti sudėtinga ne tik dėl žaizdos pobūdžio, bet ir dėl sudėtingos vietos – pirštų gydymas ir operacijos reikalauja ypatingo kruopštumo, o dauguma tokių atvejų baigiasi chirurgine intervencija.
„Kitas variantas, ką esame matę, tai patirtos veido, akių įvairios traumos“, – priduria jis.
Be to, gydytojas pabrėžia, kad arti sprogę fejerverkai gali sukelti ir klausos sutrikimų – nuo būgnelio pažeidimo iki laikino klausos praradimo ar kitų komplikacijų.
„Kai fejerverkas sprogsta danguje, dar neteko matyti, kad būtų kam nors pažeista klausa, bet jeigu arti sprogsta fejerverkas, prilyginčiau situaciją, kai, pavyzdžiui, šaudykloje šaudoma, ten žmonės užsideda specialias garsą slopinančias ausines tam, kad neįvyktų pažeidimo, o jeigu fejerverkas arti sprogo, nebūna niekas apsaugoję ausų ir gali pažeisti“, – pasakoja pagalbos skyriaus vadovas.
L. Darginavičius taip pat sako, kad fejerverkai gali sukelti ir ilgalaikių sveikatos problemų, ypatingai jeigu įvyko trauma susijusi su akimis, kai pažeidžiamas regėjimas.
„Lygiai taip pat kalbant apie galūnes, rankų pirštus, jeigu buvo taip pažeisti, kad prireikė operacinio gydymo, tikėtina, kad bus iššūkių atkuriant funkciją ar gali nepavykti jos iki galo atkurti bei išpildyti lūkesčių, kurių tikisi pacientai“, – teigia gydytojas.
Jis priduria, kad dažniausiai į gydymo įstaigą atvykę žmonės tikisi būti tokie pat sveiki, kokie buvo prieš tai, bet tai ne visada yra įmanoma.
Atskleidė, kas dažniau nukenčia
Gydytojas teigia, kad traumos, susijusios su fejerverkais, yra sezoninis reiškinys – kuo arčiau Naujųjų metų, tuo didesnė traumų tikimybė. Anot jo, didžiausias pacientų srautas užfiksuojamas per šventinę naktį.
„Traumų skaičius išlieka panašus jau keletą metų. Pastebime, kad kiekvienais metais tokių atvejų būna. Nors nėra taip, kad jų būtų drastiškai padaugėję ir kasdien matytume tokius incidentus, mano subjektyvia nuomon, per pastaruosius penkerius metus jų sumažėjo, tačiau vis tiek jų išlieka“, – apie atvejų skaičių kalbėjo L. Darginavičius.
Vis tik Skubios pagalbos skyriaus vadovas sako, kad dažniausiai pas juos atvyksta asmenys, kurių atvejai yra rimtesni, reikalaujantys stacionarinio gydymo ir chirurginės intervencijos.
„Daugiau nukenčia suaugę, darbingo amžiaus žmonės, dažniau vyrai. Kažkam atrodo, kad nukenčia jaunuoliai 18-20 metų, bet kaip tik labiau nukenčia tie, kuriems yra per 30-40 metų“, – atskleidžia jis.
Gydytojo teigimu, svarbu suprasti, kad pirotechnikos gaminiai skiriasi pagal formą – vieni yra laisvai rankoje laikomi objektai, kiti turi strypelius, kurie kyla į viršų ir sprogsta, o dar kiti yra stacionarūs, dedami ant žemės ir šaudantys į viršų.
Dažniausiai sužalojimai įvyksta nuo laisvai laikomų objektų, kai jie pridega, o žmogus nespėja jų išmesti, kas dažnai baigiasi nelaimėmis.
„Iš stacionarių pirotechnikos gaminių, kurie pastatomi ant žemės, nelaimė gali įvykti tik tuomet, jei gaminys parvirs ant šono ir šaus į minią žmonių. Tačiau dažniausiai sužalojimai įvyksta nuo objektų, kurie laikomi rankoje ir kai nėra išlaikomas tinkamas atstumas. Kuo didesnis atstumas, tuo mažesnė tikimybė susižeisti“, – priduria L. Darginavičius.
Kaip apsisaugoti?
Gydytojas sako, kad gamintojai ant pakuočių nurodo reikalavimus, kuriuos būtina išpildyti, tačiau jei to neužtenka, pataria papildomai atkreipti dėmesį į pirotechnikos gaminių kategorijas.
„Siūlyčiau vengti nestacionarių gaminių ir visada išlaikyti atstumą. Jei pirotechnikos gaminys nesprogo, neskubėkite eiti jo judinti ir žiūrėti, kodėl jis neiššovė, nes gal dar nebuvo išlauktas reikiamas laikas. O jeigu fejerverkas neiššovė, palikite jį ramybėje ir išmeskite kitą dieną į šiukšliadėžę“, – patarimą siunčia jis.
L. Darginavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad tenka matyti, kai suaugusieji sužaloja vaikus neatsargiai sprogdindami fejerverkus: „Reikia ne tik save saugoti, bet ir aplink esančius, jei nusprendžiame naudotis tokia pramoga.“
Gydytojo teigimu, yra svarbu žinoti, kokią pirmąją pagalbą reikėtų suteikti asmeniui, nukentėjusiam nuo fejerverkų.
„Kadangi dažniausiai yra žaizdos, svarbus jų pirminis sutvarkymas. Jei matome nešvarumus, reikia juos išplauti, sutvarstyti. Jei matomi didesnės apimties sužalojimai, nudegimai, reikėtų vykti į gydymo įstaigą.
Tokio tipo žaizdos yra kompleksinės, jos greitai negyja, tai yra ilgas procesas, geriau jo išvengti, jeigu išeina“, – pridūrė Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
