„Facebook“ Widmax.com paskyroje, kuris save pristato kaip geriausią ir išskirtinį karo, naujienų ir politikos turinio profilį, šis filmukas sulaukė daugiau, nei 200 tūkstančių peržiūrų. Tačiau nei vandalų tapatybė, nei tuo labiau jų tikėjimas, ar miestas, kuriame šis išpuolis įvykdytas nėra aiškūs. Tačiau tai nesustabdo rasinės ir religinės neapykantos komentarų lavinos. Pabėgėlių krizė visoje Europoje jau ilgą laiką yra daug diskusijų keliantis klausimas. Kaip suprasti ir kaip vertinti tokio turinio socialiniuose tinkluose platinamus pranešimus, klausėme politikų ir politologų.
Informacinio karo išraiška?
Konservatorė Rasa Juknevičienė, buvusi krašto apsaugos ministrė, tokio tipo informaciją vertina kaip sąmoningą baimės ir panikos kurstymą. Anot jos, tokie medžiaga socialinių tinklų vartotojų dėmesį nukreipia nuo realių grėsmių. „Man tai čia panašu į sąmoningą kurstymą. Be abejo, supriešinti su tuo pačiu islamu, aš tokių dalykų tai daug esu prisižiūrėjusi prorusiškuose portaluose, kurie nuolat stengiasi įdiegti, kad čia va didžiausia grėsmė. Lietuvai taip pat itin didelė, žmonės aiškus bijo to, ir tuo pačiu kitos, tikrosios grėsmės nebeatrodo tokios pavojingos. Kiekvienam žmogui brangūs simboliai, brangūs dalykai“, - aiškino politikė.
Jos nuomone, tai yra informacinio karo išraiška, kuri panaši į prorusiškuose Kremliaus ideologiją skleidžiančiuose visuomenės informavimo priemonėse naudojamus metodus. „Kiek žinau iš prorusiškose Kremliaus ideologiją skleidžiančiuose portaluose ir veikėjai bando tą paniką ir neapykantą palaikyti, sakyčiau, kad čia tikslas yra toks. Pagrindinis informacinių karų klausimas ir yra, kaip tai pažaboti. Džiaugdamiesi galimybe naudotis atsivėrusiomis naujomis galimybėmis - socialiniais tinklais, mes mato, kad į juos investuoja tie, kurie skleidžia panikas ir įtampas, nesantaiką. Tai čia yra hibridinio karo išraiška“, - sako Rasa Juknevičienė.
Kursto baimę ir susipriešinimą
Politologas Vytis Jurkonis neskuba šio klipo vertinti kaip prorusiško, tačiau pripažįsta, kad tai gali yra noras kelti paniką ir baimę. „Gali būti ir prorusiški, gali būti ir kažkokie vietos veikėjai. Gali būti trolinimas, gali būti ir pleišto politika, susipriešinimo, baimių. Taip tokie būdai yra būdingi Kremliui. Tačiau būtų irgi neteisinga viską visada pripaišyti Kremliui. Ypač nepatikrinus informacijos, nes tokiu būdu mes irgi padedame disponuoti nepagrįstais faktais. Tokios dezinformavimo praktikos egzistuoja, įrodytų atvejų yra, tai yra faktas, bet reikia grįžti ir dirbti prie pačių mūsų kritinio mąstymo ir sugebėjimo būti atspariems tokio pobūdžio provokacijoms“, - teigia politologas Vytis Jurkonis.
Tačiau vienareikšmiškai politologas sutinka, kad toks socialinių tinklų turinys bandant generalizuoti tam tikrą visuomenės grupę yra ydingas ir stipriai paveikia vartotojus. „Tokių pranešimų žinutė – „jie visi yra tokie, jie visi yra prieš mus nusiteikę“. Žinoma, ne visi vartotojai supranta, kad tipo informacija iškreipiama, patys vartotojai, ar šiuo atveju, klipo žiūrovai, tampa tokios informacijos skleidimo priemone. Šiais laikais, kai internetas pasiekia tiek daug vartotojų, nuo jauno iki seno, nuo išsilavinusio iki mažiau išsilavinusio, tai sustabdyti tokius klipus ir tokią informaciją yra labai sudėtinga. Būtent dėl šios priežasties, vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuo reikėtų susirūpinti, tai vartotojų suvokimu ir kritišku mąstymu, iš kur tai ateina, iš kur informacija yra gaunama“, - didžiausią problemą įvardina politologas.
