Paskubomis pakeistas Užimtumo įstatymas garantavo savarankiškai dirbantiems asmenims 257 eurų mėnesinę išmoką viso karantino metu ir 2 mėnesius jam pasibaigus.
Skiriant ir mokant šią išmoką visiškai nevertinama, kokios buvo ar yra žmogaus pajamos iš savarankiškos veiklos. Užtenka, kad savarankiška veikla būtų įregistruota prieš tris mėnesius iki karantino ir kad gyventojas neuždirbtų pinigų pagal darbo sutartį.
„Skiriant 257 eurų išmoką dirbantiems savarankiškai, vertinamos tik pajamos, gaunamos iš darbo sutarties, jei asmuo tokią turi. Šios pajamos neturi viršyti 607 eurų.
Siekiantiems gauti fiksuotą išmoką nėra reikalavimo, kad asmuo turi būti neatkūręs savo veiklos ar kad turėtų negauti pajamų iš savo veiklos. Kitaip tariant, savarankiškai dirbantis asmuo gali ir gauti 257 eurų išmoką, verstis įprasta veikla ir gauti už tai pajamas“, – informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Paprastai kalbant, jeigu vykdydamas savarankišką žmogus karantino metu uždirbo, pvz., iš išvežiojamos ar internetinės prekybos, advokato praktikos (pvz., toliau rengė dokumentus klientams), iš bet kurios kitos savarankiškos veiklos ir jo pajamos nė kiek nenukentėjo, jam vis tiek bus mokama išmoka.
Kadangi karantiną Vyriausybė planuoja baigti birželio 16 d. – praėjus lygiai trims mėnesiams nuo jo pradžios. Įvertinus, kad išmoka bus mokama dar du mėnesius, tai iki rugpjūčio 16 d. jos gavėjams iš viso bus sumokėta po 1258 euro.
Užimtumo tarnyboje iki gegužės 27 d. savarankiškai dirbantys asmenys išmokai gauti pateikė 82 924 prašymus, išmoka paskirta 74 527 asmenims. Jau dabar jiems išmokėta per 26 mln. eurų. Ši suma gali išaugti iki beveik 100 mln. eurų.
„Tikėtina, kad dalis karantino pradžioje veiklą sustabdyti turėjusių ir todėl pajamų negavusių savarankiškai dirbančių asmenų veiklą jau atkūrė ir pajamas pradėjo gauti, tačiau jie vis dar susiduria su iššūkiais dėl specialių priemonių, kurių turi imtis siekiant užkirsti kelią koronaviruso plitimui“, – taip ministerija paaiškino, kodėl išmokos verti ir tie, kurie iš savarankiškos veiklos uždirba milijonus.
Norėjo lygių sąlygų
Neoficialiomis portalo tv3.lt žiniomis, vykdydami įprastinę veiklą 257 eurų išmokas gauna kai kurie advokatai ir jų padėjėjai. Dėl to paklausėme Lietuvos advokatūros, kiek gali būti tokių advokatų, ar išmokos nepraradus pajamų yra teisinga ir kodėl.
„Duomenų, kiek advokatų ir jų padėjėjų gauna išmokų, neturime ir negalime pateikti. Tačiau norime atkreipti dėmesį, kad vos tik paskelbus karantiną Lietuvoje, teismuose buvo atšaukti suplanuoti posėdžiai bylose, nagrinėjamose žodinio proceso tvarka, išskyrus įstatymuose nustatytus neatidėliotinus atvejus. Tokius kaip pavyzdžiui, dėl klausimų, susijusių su suėmimu, vaiko paėmimu iš nesaugios aplinkos atvejus.
Tad nemaža dalis advokatų ir jų padėjėjų, kurie savarankiškai vykdo savo veiklą, neteko pajamų. Lietuvos advokatūros nuomone, visi piliečiai yra lygūs prieš įstatymą ir turi teisę pretenduoti į atlygį, jeigu atitinka galinčių pretenduoti į išmokas sąlygas“, – atsiųstame komentare paaiškino advokatus vienijanti organizacija.
Advokatūra neslepia pasirūpinusi, kad išmokas gautų didesnis savarankiškai veiklą vykdančių asmenų ratas, tarp kurių ne tik advokatų ir jų padėjėjų, bet ir notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti:
„Dėl šio įstatymo pataisos redakcijos, Lietuvos advokatūra pareikalavo lygybės prieš įstatymą principą taikyti visiems savarankišką veiklą vykdančių asmenų atžvilgiu (kad tai būtų taikoma visų profesijų atžvilgiu, taip pat ir autoriams, ir menininkams, ir žurnalistams, ir advokatams, ir verslo liudijimus turintiems asmenims) ir suteikti visiems galimybę gauti valstybės išmoką.“
Neracionalu ir kvaila
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė, kritiškai vertina tai, kad išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims visiškai nepriklauso nuo dabartinių jų pajamų ar anksčiau mokėtų įmokų.
„Tokia tvarka nėra racionali. Tačiau traukinys jau pajudėjo ir nuvažiavo – pinigai išdalinti. O išdalinus ledus ar saldainius dabar atimti juos iš gyventojų būtų tiesiog negražu iš valdžios pusės.
Bet tai tikrai neracionalu. Manyčiau, tai buvo gana kvailas, neūkiškas sprendimas. Tik labai turtingos valstybės gali sau tą leisti“, – kalbėjo D. Čibirienė.
Net ir nutraukus karantiną, ką dabar numatoma padaryti birželio 16 d., išmokos gyventojams toliau bus mokamos dar du mėnesius.
„Gyventojai jau turi tokius lūkesčius, kad išmokas gaus. Daug kas jas susiskaičiavo kaip būsimas pajamas. Gaila, kad valdžia taip gana neatsakingai jas išdalino. Vis dėlto, manyčiau, kad norint jas atšaukti, taip pat turėtų būti svarūs argumentai – kas pasikeitė, kad dabar atšaukiame, keičiame tvarką ir tuos pinigus atimame“, – svarstė LBAA prezidentė.
Paklausta, ar, jos nuomone, karantiną jau reikėtų atšaukti D. Čibirienė kalbėjo:
„Nesu medikė, bet jeigu karantinas yra tam, kad būtume apsaugoti nuo užsikrėtimo, tai karantino neužteks nei iki birželio, nei iki rugsėjo. Matome, kad ligos inkubacinis laikotarpis didelis, niekas nežino, kiek iš tikrųjų žmonių yra apsikrėtę – juk tikrintos tik rizikos grupėje esantys gyventojai, o visi kiti netikrinti.“
Pasak pašnekovės, mes nežinome tikros situacijos ir kiek reikia bijoti – teisingo atsakymo niekas nežino. Tik po kelių metų paaiškės, ar tikrai vertėjo įvesti karantiną.
„Juk kažkuriuo momentu valstybės finansai išsikvepia, nebėra resursų tęsti karantiną ir teks nutraukti. Taigi klausimas, ar iš viso reikėjo pradėti, jei negalėjome pabaigti iki galo. Manyčiau, karantinas pasiteisintų, jeigu būtume finansiškai pajėgūs išlaikyti iki galo taip, kaip priklauso. Jeigu ne, gal ir nevertėjo tokio karantino“, – abejojo D. Čibirienė.
